maniske nei buciuojasi, nei glastosi, glaudziasi tik tada kai miegucio nori, bet siaip tai jos neuzmyluosi, bando sprukti, jaucias suvarzyta, gal dar maza

taip noris kad atlektu [na, atropotu] iki manes ir apsikabintu, bet deja dar to teks palaukt jauciu