Man miegas yra sventas reikalas. Musu lova yra 2,20x1,90. Taigi gana didele. Visada miegam po atskirom anklodem. AS net neisivaizduoju, koks gali buti miegas, kai kazkas prie taves lieciasi, judina, krutina, vartaliojasi ir tampo nuo taves antklode

siaubas. As labai sutinku su Rasma. Miegant reikia pailseti, o man poilsis - susisukti (butent) i anklode ir laisvai, niekieno nejudinamai issimiegoti. As suprantu ir miegojima atskiruose kambariuose, nes jei vyras pradeda knarkti, visada ji pazadinu ir paprasau iseiti i kita kambari miegoti. Buvo periodas, kai darbo dienom vyras miegodavo kitam kambari, nes i darba keliasi daug anksciau uz mane, tai kad manes nepazadintu. Ir absoliuti nesmone, kad pagal lovos ploti sprendziami zmoniu santykiai. Kaip tik placioj lovoj gali isdirbineti velniai zino ka

Taigi meiles ir jausmu nereikia maisyti su poilsiu. Mano meile tikrai nebus mazesne vien del to, kad atsibudusi nepasiekiu jo ranka. Visada galima atsliukinti po kito antklode, ir man tai atrodo daug fainiau, negu sonais trintis visa laika.
Kai nuvaziuojam pas uosvius ir tenka miegoti dviems ant sofos lovos, tai arba vyras miega ant zemes, arba is viso nenakvojam. Nu negalim mes taip ir viskas.