Vienas Taline, arba užmušt visus orų prognozuotojusKad ir kaip man mama kaltų, jog reikia kaupti pinigėlius mokslams, universitetui, šiaip ateičiai vis nepaisau jos patarimų ir atrėžiu, kad reikia keliaut dabar, o ne ateitim gyvent, nes ką gali žinoti, gal poto nebebus galimybės kažkur išvykt
Todėl lygiai po trijų savaičių (
nekantruolis baisus) aš antrą kartą išskridau į Taliną. Skrydis buvo nemokamas, nes laimėtas, o pinigų pasiimti vienai dienai reikėjo nedaug, tad visa kelionė man atsiėjo 50 litų, kuriuos išleidau tik maistui ir lauktuvėms, na, ir autobuso talonėliams
Viskas prasidėjo nuo to, kai staigiai sugalvojau už laimėtą kuponą nusipirkt bilietus į Taliną bei sugrįžti į jį antrą kartą. Kodėl vėl į Taliną? Todėl, kad niekur kitur nebuvo tokių pigių bilietų
(305 litai į abi puses). O ir sugrįžti į labai gražų miestą būtų neprošal. Šal, neprošal, koks skirtumas, noriu ką nors gero nuveikt per atostogas, tai ir veikiu
. Ilgai negalvojęs (na ką čia neilgai per tą laiką net bilietai spėjo pabrangt
) ir suplojęs 340 lt už bilietus, laimingas sėdėjau, laukiau tos dienos, kai reikės naktį keltis ir judėti oro uosto link.
O į oro uostą manęs nieks nenuveš. Taksi pinigų gaila. Skrydis 6:55, tai reik bent prieš valandą būt.... Nusprendžiu su miesto transportu iki ten nusigaut
Susižiūriu, kada patys pirmi troleibusai ir autobusai, susiplanuoju, kad 4:30 ryto jau turiu stovėt stotelėj ir atrodo, viskas bus gerai. Bet visus planus sugriauna mama, išvakarėse vis dėlto nusprendusi mane nuvežti, nes sako, kad visvien pergyvens, kaip aš ten nuvažiuosiu ir nemiegos, tad išvažiuoti iš namų nutariam 5:30.
Likus vienai dienai iki kelionės atsispausdinu įlaipinimo pasą, kad nereiktų registracijoj stovėt ilgai. Ir sau vietą išsirenku gerą, kad nebūtų po Fokker50 sparnu ir kad propeleris viso vaizdo negadintų. 2A džiaugsmingai sušunku, atspausdintas pasas jau guli kuprinėj su pasu ir tėvų leidimu vykti. Trūksta tik bilietų, kuriuos reiks atsiimti oro uoste.
-[Spalio 30, kelionės diena]-Labas rytas, labas rytas. Ankstus rytas, ir dar koks ankstus. Ir tos dvi su puse valandos miego visai nepailsino mano akių, cha, pats kaltas, pusę nakties anekdotus skaičiau, o kai susizgribau, kad reikia eiti miegoti, supratau, kad miegot nebeapsimoka
Tai ką, patikrinu kuprinę, ar viską susidėjau. Aha, susidėjau viską. Kuprinė beprotiškai lengva, nes joje tik dokumentai, pinigai ir lašai nosiai. Sloguoju dar truputuką. Ir visai nenoriu, kad sloga man sugadintų kelionę. Tiesa, reikėtų papasakoti ir apie tai, kokia problema yra išsikeisti pinigus mūsiškiuose bankuose Vilniuje. Nuo pat ryto iki 16 valandos vakaro ieškojau bent vieno, kuris turi Estiškų Kronų. Neturėjo nei vienas. O eilę visvien reikėdavo išlaukti. Tad gavęs nurodymą vykti į banką stotin, kadangi jame visad būna pinigų, tą ir padariau. Ir radau. Išsikeičiau 300 kronų, maniau, kad užteks.
Kol valgau, girdžiu, kaip skamba mamos žadintuvas. Tai ženklas paskubėti, nes mes nei vienas nenorime pavėluoti ir likti oro uoste! Vis dėlto pabijau, kad galim pasivėlinti, tad išvykimo laiką atkeliam dešimčia minučių atgal. Išvažiuojam, ir oro uoste būnu 6:10 !!! O įlaipinimo pase parašyta, kad 6:25 jau turiu stovėt prie durų
Bėgu į antrą aukštą atsiimti bilietų, o ten dar reikia pasirašyti, kad gavau, parodyti pasą, gauti voką, kuriame yra kitas vokas su bilietais.... Kol viską susitvarkau, laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Stojuosi eilėn prie pasų kontrolės. Atplėšiu voką, žiūriu į biliet... biliet... BILIETĄ! Viena bilietą, o man juk reikia dviejų. Ant bilieto parašyta Vilnius-Tallinn, o man dar juk ir grįžt reikės....bėgu atgal ten, kur ir viską gavau. Klausiu, man atsako, kad jis visai neatsakingas už vokų turinį, jam moka tik už bilietų perdavimą
Sako, bėk į airbaltic atstovybę. Bėgu ten, strioko pilnos akys, gerai tik, kad ne kelnės.
) ir prisiplakiau prie jų 
Taigi toliau ėjau ten, kur vedė vokiečių gidė 
o vokietis "prigautas" su paprasčiausiu telefono fotoaparatu 
) ir nuėjau savais keliais.... Atgal prie vokietukų 
Kur buvęs, kur nebuvęs, nušvinta McDonaldas 
bet ne esmė) užkąsti. 
) su padavėja padiskutavau, kas čia pas jus gero, naujo, naujesnio, nei Vilniaus McDonald'e. Na, naujo nieko, tik kainos kitokios. Didesnės. Padavėjai nustebus, ko aš tiek mažai valgau, pasiaiškinau, kad aš kątik atskridau ir ne valgis man galvoj, noriu tik šiltai pasėdėt ir pasiplanuot kitą dienos dalį. Nejučiom užklausiau, kaip man užlipt į tą Toompea bokštą, kurį aplink apėjęs neradau įėjimo ( o tokia graži turėtų senamiesčio panorama atsivert.... ). Padavėja nežinojo. Nu ką, galvoju, nieko, gal rasiu 
Beje, labai išgyrė mano piniginę, sako, ar pas juos pirkau, ar Lietuvoj. Ne, sakau, Kretoj..... 
Stoviu ir stebiu, kaip ji prieina prie kiekvieno pardavėjo ir atkišdama mano knygutę, baksnoja pirštu į Toompea bokštą. Visi padaro vat taip: 
poto taip: 
- ir ji nueina link kitų. Jau ir eilutė nusidriekė už manęs, aš stoviu su maistu padėkle ir laukiu atsakymo 
Kaina 40 kronų. Maloni mergina maloniai aptarnauja, o davusi jų paragauti tiesiai iš tos keptuvės, šitaip sužavi, kad neatsispiriu pagundai nusipirkti.....
O aš, kadangi laiko dar šiektiek yra, prilipęs prie lango stebiu išvykstančius lėktuvus bei lėktuvų stovėjimo aikštelę. Patinka mane lėktuvai, nors tu ką.
Taline labai padeda orientuotis tokie išstatyti stendai su žemėlapiais ir lankytinom vietom. Na, ir Tallinn City Guide dar padeda. Tik antrą kartą į šį miestą atvykus, aš tiesiog vaikščiojau. Ir niekuo nesidomėjau. Domėjimuisi buvo skirta praėjusioji kelionė. 
