Kelionės "veža"!

Sėdėdamas prie lango grožėjausi giedrėjančiu dangum ir šviesėjančiu senamiesčiu. Taip pat namais, kurie matėsi bei architektūra. Talinas turi, kuo didžiuotis ir tuo didžiuojasi. Visur tik ir skamba žodžiai „Medieval oldtown“ – Viduramžių senamiestis.







Kartais mėgstu pastebėti nepastebimus dalykus, kad ir pažiūrėkit, kokio aukščio siena :





Mano Nobelio Premija



Gražus jis, būtinai aplankykit, kai tik turėsite galimybę.
Sako, žiemą vakare jis tiesiog pasakiškas. Ar tikrai ? Tuo įsitikinsiu, kai žiemą ten nuskrisiu dar kartą Bet gal užteks jau man to Talino? Girdėjau, kad Berlyne dar gražiau. Žinoma, kiekvienam savaip, bet.... reikės kadanors tuo pačiam įsitikinti. O dabar manęs laukia kelionė visuomeniniu Talino transportu atgal į oro uostą. Dvi valandos beliko iki mano skrydžio, laikas jau gal kelt sparnus namo....

Sėdu į tą patį autobusą, kuriuo ir atvažiavau iš oro uosto, pasižymiu bilietėlį ir mintyse mąstau, ko šiandien išmokau. Taigi, dabar žinosiu, kad keliauti galiu vienas ir man visai nenuobodu. Dar žinosiu, kad keliavimui nėra būtina kelionių agentūra. Taip pat, kad orų prognozės dažniausiai būna netikslios, nes jau antrą kartą pasimoviau ant jų kabliuko dėl lietaus. Sako, lis, lis...pils kaip iš kibiro...didelė tikimybė, kad nukels skrydžius..tačiau ant galvos neužlašėjo nė vienas lietaus lašas, anaiptol - retkarčiais dangus pragiedrėdavo. O vienintelis ir svarbiausias dalykas, tai supratau, kad estai nėra tokie lėti, kaip apie juos pasakojama anekdotuose

Visiems gerų kelionių, ačiū balsavusiems už mane ir padovanojusiems šią nuostabią išvyką!!! Rimvydas

Keli niuansai:

Lėktuvai Taline skraido gražesni



Rimi parduotuvės tokios pačios:



Akcijos jose - irgi

O prie kelis desimtmecius atostigu nuotraukos atrode stai taip.
mano galava irgi visai nieko

http://www.realtus.l...gos_paroda/2110

"Kalėdinė Roma, arba važiuojam skinti mandarinų"



Kai buvau mažas, viename žurnale radau anketą, kurioje klausimas – „Kokią šalį norėtumėte aplankyti?“ – privertė susimąstyti. Kiek ilgėliau pagalvojus, susakiau mamai įrašyti – ITALIJA. Ir išsiųst Kalėdų seniui. Juk taip išreklamuota, tiek nuotraukų ir gražių paveikslėlių, Popiežius netgi ten gyvena, tai kaip galima nenorėti?

Gruodžio 15-ą mano svajonė išsipildė Laimėjus road.lt konkurse 500 litų lėktuvo bilietams įsigyti, pridėjau savų pinigų ir nusipirkau bilietus. Į Romą. Labai laukiau kelionės (nors....kam aš tai sakau, kada aš jos nelaukiu ), vis pasirašydavau lapelyje, ką pasiimti, ko nepamiršti ten aplankyti... Netgi kišeninį vadovą pirkausi (kuris , beje, man labiausiai ir pravertė). Kelionės išvakarėse, kaip koks mažas vaikas, laukiantis Kalėdų Senio, nesumerkiau akių ir vis žiūrėjau į laikrodį: 1h nakties, 2, 3, užsnūstu. Nors šiaip, niekad neužmiegu prieš keliones. Galva pilna minčių, tokių kaip – „Ar pasas galioja dar? Reikia būtinai pasitikrinti!“ (Keliuosi, įsijungiu šviesą ir tikrinuosi galiojimo laiką. Ne esmė, kad prieš kiekvieną kelionę įsitikinu, jog jis galioja dar tris metus, galiu nesibaiminti). Arba: „Kaip su lėktuvo bilietais? Ar viskas tvarkoj? Ar nepamečiau kurio nors?“ Keliuosi jau paryčiui, tikrinuosi bilietus. Dar už kelių minučių tikrinu daiktų, kuriuos reikia pasiimti, sąrašą.

Bet ne, šįkart taip nebuvo. Kritau miegot ir po poros valandų skambėjo žadintuvas. Eeeech, kaip malonu keltis, kai anksti keliesi ne į mokyklą, o į oro uostą! Išsikapanoju iš lovos per kelias sekundes. Bėgu žadint mamą, atseit, “Mam, kelkis, nes nespėsi susiruošt ir pavėluosiu į lėktuvą”. Ir koks skirtumas, kad iki skrydžio dar trys valandos. Geriau anksčiau, nei niekada

Šimtąjį kartą tikrinuos daiktus. Po galais, ir vėl žirkles pasiėmiau. Nė velnio man jų nereikia, o išmest oro uoste (kaip tą kartą, kai skridau į Tunisą) būtų tekę. Šimtąjį kartą apsidžiaugiu, kad pasitikrinau. Vėl skubinu mamą, atsisveikinu su visais ir išlekiam į oro uostą Skrydis su persėdimu Rygoje. Registracijoje atspausdino abu įlaipinimo kuponus iš karto, tiesa, ne prie lango, bet gražiai paprašius buvo atspausdintas naujas kuponas, kuriame didelėm raidėm triskart pabraukta vieta: 4A!

Rygos oro uostas, deja, nesulyginamas su Vilniaus. Koks skirtumas, kad jis pas mus naujesnis. Braliukų latvių ir didelis, ir erdvus labai, ir parduotuvų daug... Ir štai mūsų Fokkeriukas jau leidžiasi Rygoj. Ta proga papyškinau pora kadrų. Ką ten pora, ištisus trisdešimt. Labai gražu buvo









Pora valandų, esant mano dideliam susidomėjimui lėktuvais, jų kilimo ir leidimosi stebėjimu, neprailgo. Pradedamas įlaipinimas į lėktuvą. Įlipu pirmasis Taip taip, kokia garbė. Netyčia su stiuardesėmis pasisveikinu lietuviškai. Ups....čia gi Ryga....jos nesupras...bet man nė motais – Skrendu į Romąąąąąąą!

Nesuprantu, kodėl nė vieno skrydžio neapturėjau be turbulencijos arba oro blaškos zonų . Leidžiantis teko gerokai pasipurtyti, tad nuotraukos nelabai kokios, o vaizdai nuostabūs. Pro čirškantį braškantį traškantį garsiakalbį pilotas praneša, kad už kelių minučių nusileisim, Romoje 9 laipsniai šilumos. Įlipus į autobusą, kuris veža link išėjimo, įsijungiu telefoną ir randu daug mamos žinučių, kurgi aš dingau ir kas man atsitiko, lėktuvas juk prieš valandą turėjo nusileisti.... Ech, Italijoje gi valandos skirtumas, mama nepagalvojo apie tai? Skubu jai atrašyt. Oro uostas didelis. Kol susirandu išėjimą į traukinių stotį, praeina nemažai laiko.

Bilietas iki pagrindinės Romos stoties Termini – 11 eurų. Brangu, kaip už pusvalanduką kelionės. Bet greita ir patogu. Traukinys erdvus ir patogus. Vienas vagonas pilnas indų, kitas kiniečių... Jie man kažkaip baugiai atrodo, tai prisėdu prie italų . Vos pradėjus važiuoti, visiškai nepažįstami italai pamažu pradeda bendrauti, o kelionės pabaigoje netgi juokauti, ir skardus ilgaplaukio italo bei prunkščiančių iš jo juokelių moteryčių juokas nuaidi per visą vagoną. O indai sėdi tyliai, „zuikiu” važiuoja, dairosi į visas puses...
Pro langą užmatau labai įdomių pavadinimų, štai antai kartingai pavadinti PISTA KARTA

Atvažiuojame į stotį. Išlipu ir einu link išėjimo. Pirmas įspūdis apie Romą buvo labai blogas. Pagalvojau – ir kurių velnių aš čia trenkiausi?
Štai kairėje sėdi čigonė ir kabina visus už kojų, prašo išmaldos. Dešinėje groja juodaodžiai ir limpa prašydami pinigų. Priešais mane eina kažkoks nelabai sveikas aplinkos tvarkytojas ir baksnoja į šoną su šluota visiems. Taiiiip...... Duok, Dieve, laimingai pargrįžt namo . Stoties dydis neapsakomas, einu aplink ir ieškau pagrindinio išėjimo, nuo kurio ir pažymėta mano kelionės link viešbučio pradžia.

Artimieji rašinėja žinutes, klausia, ar jau radau viešbutį. O paieškos man nesisekė . Gatvelės siauros, labai lengva pasiklysti. Žmonės, kurių klausiau pagalbos, arba nekreipdavo į mane dėmesio, arba pasakydavo, kad jie ne romiečiai.... Sunki pradžia, sunki. Galiausiai suradau kažkokį kitą viešbutį, nuėjau ir paklausiau kelio. Registratūros darbuotojas maloniai ir aiškiai papasakojo kelią iki jų konkurentų viešbučio Ačiū jam labai, viešbutį radau tuoj pat. Užsiregistravus jame ir išsiaiškinus kortele užrakinamų ir atrakinamų durų ypatumus, išsiruošiau į miestą. „Recepsionistas“ davė gerą žemėlapį, paaiškino, kaip nueiti iki artimiausios metro stotelės. Norėjau dar šiandien suspėti užlipti į Šv. Petro bazilikos kupolą.... Jau buvo gerokai po 16h, Lietuvoje tamsu, o Romoje saulė pradeda leistis.





Žengiu gatve su žemėlapiu rankose, fotografuoju ir grožiuosi. Viešbutyje prisakė ieškoti didelės raudonos raidės M, kur ir bus laiptai į metro, bet kaip nerandu aš nieko, išskyrus didelę geltoną M (McDonalds), taip nerandu. Klausiu žmonių, o jie nieko nežino. Bet nieko, vargais negalais randu. Metro randasi tiesiai po „Piazza di Republica“ aikšte. Keletas minučių bilietų automato perpratimui, keletas – bilieto paymėjimui, ir aš jau leidžiuosi ilgiausiu ir stačiausiu eskalatoriumi, kokiu tik teko matyti.







Atvažiuoja metro. Pirmasis mano gyvenime važiavimas juo Atvažiuoju labai greitai ir lipu lauk stotelėje „Ottaviano“. Kairėje jau matau Šv Petro bazilikos aikštės statulas, tad link jų ir pajudu. O aikštės groooožis... Viskas taip matyta, taip matyta, bet kartu ir nepažįstama





Stojuosi į eilę bazilikos vidun įeit. Daiktus peršviečia, kaip oro uoste, įeinu į vidų ir pamatau nerealų grožį, tačiau nė viena nuotrauka neišeina, kadangi pernelyg tamsu. Na nieko, svarbu pamačiau ir pabuvojau viduje

Išeinu ir ieškau įėjimo į bazilikos kupolą.... Ten, kur atsiveria nuostabus vaizdas. Deja deja, vienas apsauginis pasako ateiti pirmadienį, kadangi darbo laikas baigėsi Gaila. Nepabūvojau viršuje, nepamačiau to išgirto grožio..... Bet gerai, kad paskubėjau atvykti ir apsilankiau bent jau bazilikos viduje, kitaip būčiau nepešęs nieko

Aha, vienas

Daug daug laiptelių

Sekantis mano lankytinas objektas – Ispaniškieji laiptai (Spanish steps). Juos pamatyti nusprendžiau visai atsitiktinai – tiesiog važiuojant metro sugalvojau išlipti Tuo metu aikštėje buvo didelė minia žmonių, kuri, užlipus ant laiptų, iš viršaus atrodė kaip Kalėdų eglutė







Buvo šeštadienis, italai (su visais juodaodžiais, indais ir kiniečiais beigi japonais) išėjo į gatves linksmintis. Iš viršaus nuaidi būgnų gausmas, prasideda žygis ispaniškais laiptais:



Pasižiūriu, pafilmuoju, paklausau jų melodijų ir leidžiuosi žemyn, į metro. Vakaras jau, tamsu, baisu, laikas į viešbutį....

Sėdu į metro, tiesa, į komposterį netyčiom įkišu jau pažmėtą bilietą. O komposteris protingas – atpažįsta pažymėjimą, užsidega raudona spalva ir garsiai garsiai cypia. Prakeiktas bilietėlis man pridaro daug bėdos, aš stoviu visas raudonas ir jau numanau, ką apie mane galėjo pagalvoti šalia stovintys žmonės...

Bet visko būna – visko reikia. Grįžtu viešbutin ir nusprendžiu eit miegot, o ryt anksti keltis (7h ryto) bei pradėt kelionę po kitas lankytinas Romos vietas

Pirmosios dienos pabaiga

O dabar šiektiek apie viešbutį
Jei kas planuojate vykti į Romą, šitą viešbutį rekomenduoju Jis visiškai naujas, tik prieš mėnesį atidarytas. Pigu, ramu, geroj vietoj, gal kiek sunkoka jį rast, bet tik iš pradžių viskas sunkokai atrodo







Tiesa, niekas netempkit už baltos virvutės su raudonu galiuku Aš galvojau, kad ten ventiliatorius įsijungia. Patampiau už tos virvutės gal dešimt kartų, nieko neįvyko, tik pradėjo skambėt telefonas Pakeliu ragelį, o ten administratorius klausia, ar man viskas gerai, ar nieko nenutiko, nes kątik panaudojau ALARM CALL

50 eurų vienam žmogui dviviečiam kambary


Gal atjungtas buvo aliarmas, gal visi už jos tik ir tampo

Čia laaaaabai pigu Romos kainomis, ypač jei patogumai atskiri, o ne koridoriuje
mes irgi Termini rajone buvome apsistoję, kai rudenį Romoje mini-atostogas susiorganizavome. Rinkausi vieną pigesnių variantų, bet būtina sąlyga buvo, kad patogumai kambaryje, tai dvivietis kainavo 115 EUR parai, čia jau net su pusryčiais
(nors jie, kaip dažnai Romoje, buvo tiesiog kapučino ir kruasantas )
Pradžioje bandžiau į 100 EUR parai sutilpti, bet paieškojusi supratau, kad neišeis pagal mano reikalavimus.
Ir atsiliepimus analizavau, nes dauguma pigesnių (o maniškis viešbutis pagal Romą tai kategorijai ir priskiriamas) nekreipia beveik jokio dėmesio į klientų aptarnavimą, nes turistų trūkumu nesiskundžia

neseniai skaiciau kazkur, kad viena mokejo 60 kelis eurus tame paciame rajone dviems zmonems dvivieciame na lyg rase kad normalus
na bent jau mazdaug susidariau kainu ispudi

o mes... o mes.... jeigu viskas gerai...
mes va važiuosime į apartamentus irgi termini rajone, tai mums už naktį žmogui gaunasi 30 eurų, per kalėdų laikotarpį, tai bus butas su visas patogumais ir visais indais, šildymu ir dviem vonios kambariais.
http://www.apartment...uttura=530#foto

ANTROJI DIENA ROMOJE, arba Į svečius pas POPIEŽIŲ!

Kai buvau mažas, kiekvieną sekmadienį močiutė kepdavo lietinius blynus, visi sėdėdavom prie stalo ir valgydavom, klausydamiesi „Lietuvos radijo“ žinių.
Kai jau esu nebelabai mažas, mano sekmadienis prasideda nuo Kapučino kavos puodelio.

Jūs būtinai turite paragauti šios kavos, būdami Italijoje! Ta kapučino, kurią gerdavau Lietuvoj, dabar tik šiukšliadežės būtų verta, jeigu gyvenčiau Romoj
Viskas prasidėjo nuo to, kai Wake-Up skambutis mane pažadino iš gilaus miego, o aš nubėgau pusryčiauti.
Ateinu į pusryčių „salę“, visi itališkai pasisveikina (Buon Giorno). Aha, sekmadienis ir Romoj sekmadienis. Užsisakau Kapučino. Kavinukėje įjungtas radijas, visai kaip namie! Groja Kalėdinė muzika, kiekvienas italas, atėjęs pusryčiauti, pasisveikina. O aš valgau burnoje tirpstančias nuostabaus skonio šviežias bandeles ir grožiuosi giedru dangumi, šviečiančia saule.

Tuoj pat išsiregistravus iš viešbučio, dar visas užsimiegojęs žygiuoju Metro stotelės link. Pakeliui užmatau labai gražių vaizdų, kurių vakar tamsoje neregėjau:







Manasis viešbutukas:





Minutė su metro ir aš jau pagrindinėje - Termini - stotyje. Tiesa, pakeliui norėjau užsukti į SuperMarketą, apsipirkti lauktuvių. Buvo jau po aštuonių, galvojau, užeisiu..... Bet... Italijoje parduotuvės nuo 8:30 dirba