Gimdziau su skatinamaisiais (tabletytes paprastiems- nuo skrandzio skausmo, nesciosioms- sukeliantys saremius). Del to ir gimdymas palyginus ne toks ilgas buvo (nors man ilgesnis uz visa mano gyvenima atrode), bet uztat skausmelis- tai ohoho!
Kai kurios sako, kad nusiteikimo reikia

Psss... As buvau blogiausiam nusiteikus, bet kad tukstanti kartu blogiau bus, to net baisiausiam kosmare negalejau isivaizduot

Skatinanciuju sukelti saremiai praktiskai be jokios izangos buvo- kai prasidejo, tai prasidejo

Praktiskai be jokiu pertrauku: as dar nespeju po vieno atsigaut, o jau kitas arteja

Agniulytes pasakojimas labai manaji gimdyma primena: klykiau baisiau uz policijos sirena (niekada negalvojau, kad del to turetu but pries kazka geda, o ir siaip gimdymo metu i viska nusisvilpt buvo), skausmas- zodziais nenusakomas, viska is vidaus draske, jauciausi kaip siaubo filme, kur auka po gabaliuka mesinejama... Vienu metu net samone buvo dingus, nebesupratau, kur esu ir kas isvis vyksta. O dar kai ir stumimui laikas atejo, tai galvojau, kad mano dienos tikrai suskaiciuotos, draskiausi kaip laukine, akusere ir mano vyras net kojas turejo prispaust, nes as vis bandziau jas suglaust ir rankomis nesamoningai grust kazka i vidu (va tada jauciausi kaip kaledine idaryta zasis...).
Dabar dar tik truputi daugiau nei 2 savaites, kai turiu savo mazaji Noju, ir, nors gimdymas baisesnis uz visus skausmus kartu sudejus buvo, galiu pasakyt, kad visa tai apsimokejo

Nes geresnio atlygio uz tai tikrai negali but!