As tikriausiai esu viena is tu laiminguju, kurioms protas netemo is skausmo.
Kai gimdziau sunu vis "laukiau" to nepakeliamo skausmo, bet jis taip ir neatejo
O su dukryte tai tik paskutiniai du saremiai buvo rimtesni, visu kitu metu su vyru juokavom
Apie joki nuskausminima net nepagalvojau, nes tai ka jutau nebuvo taip skausminga.
Man inkstu uzdegimas ir trukes apendiksas buvo skausmingesni
nei gimdymai
Kiek girdejau draugiu pasakojimu, jog tas gimdymo skausmas yra baisus, tad kai atejo man laikas gimdyti vis laukiau to nepakenciamo skausmo, o jis vis neateidavo ir neateidavo, taip per 15 h ir pagimdziau savo dukryte, beje irgi be jiokio nuskausminamojo ir dar net neplysau ir kirpti neteko(kirpimo turbut labaiusiai ir bijojau)
. tai jei kiti gymdymai butu tokie pat lengvi tai gymdyciau ir gimdyciau tuos vaikucius
Jau daugiau nei 3 menesiai po gimdymo praejo. Kazkokie dvigubi jausmai apima, prisiminus ta diena: dziaugsmas ir euforija, nes pamaciau savo ilgai laukta angela, ir baime, skausmas ir panika, nes tokiu skausmu gyvenime nebuvau patyrusi (gimdyma jau 16ame psl aprasiau). Per TV ar kur kitur pamacius gimdyma vis apsiverkiu, matyt po gimdymo organizmas kazkokiu "emocingu" hormoniu per daug isskyre, kad dar turbut porai metu i prieki uzteks
Man tai sąrėmių metu atrodė, kad nugara per pusę lūžta. Gal panašiai narkomanams lomės būna, kai kaulus "laužo"
QUOTE(Sweet Dream* @ 2009 10 07, 19:48)
Kiek girdejau draugiu pasakojimu, jog tas gimdymo skausmas yra baisus, tad kai atejo man laikas gimdyti vis laukiau to nepakenciamo skausmo, o jis vis neateidavo ir neateidavo, taip per 15 h ir pagimdziau savo dukryte, beje irgi be jiokio nuskausminamojo ir dar net neplysau ir kirpti neteko(kirpimo turbut labaiusiai ir bijojau)
. tai jei kiti gymdymai butu tokie pat lengvi tai gymdyciau ir gimdyciau tuos vaikucius 
Pavydziu mamytem,kurios taip lengvai pagimdo.Su pirmu dar nieko,bet kai antra gimdziau
Dziaugiuosi,kad viskas jau praeityje
Kad nekutena - tai faktas
Tačiau tikrai nėra nieko nepakeliamo. Tikrai labai bijojau, tačiau, kai padėjo mergytę ant pilvo, jokio skausmelio nebejutau ir net neatsiminiau ... Gimdymo skausmai - tai tikrai ne tai, ko reikėtų bijoti
Man po gimdymo dar reikėjo ištverti placentos atkabinimą, ją rankomis ištraukė gabalais, nes pati neatsikabino. Va čia tai skausmas
Baisiausia yra saremiai, kurie vienas po kito ir stiprus, ypac pries gala. Pats stumimas man nebuvo skausmingas ir nieko nejutau, kai plyso. kai lelius iskrito, tik tada paklausiau ar man kirpo, ar plyso
siuvo su vietiniu nuskausminimu, tai neskauda, tik jauti ta nemalonu adatos ir siulo judejimas. O placenta kai istume uzdejus ranka ant pilvo, tai man jau nepatiko. Bet tai irgi ne tai, kad skauda, tiesiog nemalonu. O pries gimdyma idejo kateteri i ranka ir kai jau leliukas gime ir reikejo placenta isstumt, tai suleido vaistu, kad ji atsikabintu.
siuvo su vietiniu nuskausminimu, tai neskauda, tik jauti ta nemalonu adatos ir siulo judejimas. O placenta kai istume uzdejus ranka ant pilvo, tai man jau nepatiko. Bet tai irgi ne tai, kad skauda, tiesiog nemalonu. O pries gimdyma idejo kateteri i ranka ir kai jau leliukas gime ir reikejo placenta isstumt, tai suleido vaistu, kad ji atsikabintu.
QUOTE(_Foxy_ @ 2009 10 16, 10:42)
Kad nekutena - tai faktas
Tačiau tikrai nėra nieko nepakeliamo. Tikrai labai bijojau, tačiau, kai padėjo mergytę ant pilvo, jokio skausmelio nebejutau ir net neatsiminiau ... Gimdymo skausmai - tai tikrai ne tai, ko reikėtų bijoti
Man po gimdymo dar reikėjo ištverti placentos atkabinimą, ją rankomis ištraukė gabalais, nes pati neatsikabino. Va čia tai skausmas 
Tai tu turbut is tu laiminguju, kuriom gimdymas ne toks skausmingas. O as tai pries pirmaji gimdyma labai bijojau... Kai kada nors antra gimdysiu, dar daugiau bijosiu, nes zinosiu, ko laukt
QUOTE(_Foxy_ @ 2009 10 16, 10:42)
Man po gimdymo dar reikėjo ištverti placentos atkabinimą, ją rankomis ištraukė gabalais, nes pati neatsikabino. Va čia tai skausmas 
o siaube, gydytoja buvo turbut kazkokia egzekutore
na, sąrėmių skausmai iki paskutinių centimetrų buvo pakeliami, per paskutinius tai jau dainavau pilna burna (tiesa, atsiminiau tik vieną dainą, kurią kažkada dainavome mokyklos chore, pakankamai pokvailė, apie keliaujančius medžius), o sunkiausia ir skaudžiausia tai buvo stūmimo sąrėmiai, kada jau nebedainavau
kai siuvo, tai tik šiaip nemalonus jausmas. viena mamytė sakė, kad iš karto pamiršo visus skausmus, kai tik padėjo jai vaikiuką ant krūtinės, nu aš tai tikrai nepamiršau... palaimintos visos, kurios pagimdo su mažais skausmais, visoms to ir linkiu
tikiuosi nėštukes čia neskaito











