Gimdymo skausmai.

Apie savo gimdymus galiu pasakyti taip:pirmasis buvo ilgesnis, bet svelnesnis, o va antrasis-tikras siaubas .
Pirmasis prasidėjo apie 2 val. nakties, bet pilva tik maudė ir as vėl ramiai užmigau iki 8 ryto.Nubudusi pajutau jau intensyvesnį skausmą.Skausmas intensyvėjo labai pamažu,taigi apie 12 val.ramiai pavalgėme pietus(juk gimdžiau pirmą kartą ir nepagalvojau, kad gali prireikti operacijos, todėl atsaknčiai prisikirtau plovo  ;D) ir susiruošėme ligoninėn.Apie antrą buvome gimdykloje, po gydytojo apžiūros sužinojau, kad atsidarymas-5cm.Visiskai nesijauciau gimdanti, gimdykloje skaiciau žurnalus ir sprendėm kryžiažodžius ;D.Skausmai po truputi intensyvėjo ir gydytojas nutarė nuleisti vandenis.Po to jau buvo "saldžiau",bet iskenčiama. Stumimas vyko labai lengvai, išstenejau per 3 kartus.ir po poros valandu nuo vandenų nuleidimo jau laikiau dukrytę .Taigi rimtesnių skausmų apturėjau gal porą valandų.
Su antrąja viskas vyko kitaip. Norėjau gimdyti su epidūrine nejautra (juk reikia pabandyti!.Be to, jau žinojau, kaip atrodo gimdymas ), buvau susitarusi su anesteziologe, kad atleks bet kuriuo paros metu. Apie 23 val. namie nubego vandenys, taigi griebėm su vyru krepšius ir išvažiavom ligoninėn.Greitai surietė tookie skausmai  :o,kad priėmime nelabai sugebejau atsakyti į klausimus.Greit mus nugrūdo gimdyklon, po gydytojo apžiūros sužinojau, kad atsidarymas-6 cm.,bet sąrėmiai buvo praktiskai be pertraukų ir labai intensyvūs  . Gulėjau lovoje ir nebesikėliau, nes iš skausmo nebegalėjau pajudėti,o  dar gydytojas pasakė, kad epidūro taikyti nerekomenduoja,nes gimdymas labai greitas ir kol atvažiuos anesteziologė, būsiu jau pagimdžiusi.Savo decibelais gerokai pašiurpinau ne tik to auksto, bet ir kitų aukštų ligones  8), gavau dozę narkotikų, bet nelabai tepadėjo, tik truputi "pavažiavo stogas". Stūmimas vėl buvo lengvas, per 4 kartus atlikau savo darbą ir 2.40 dukrytė jau gulėjo ant manęs  .Taigi antras gimdymas(nuo vandenų nubėgimo) truko 3.5 val.
Kol kas, prisiminus gimdymą, nors praėjo jau 5 mėn.,nukrečia šiurpas.O va po pirmojo gimdymo, galėjau gimdyti kad ir kita dieną  .

na negaliu sakyti kad visiskai pamirsau gimdymo skausma. Gal ir pamirsciau jei jis nebutu tesesi virs 13 valandu. Negana kad skatinamuosius leido o dar ir kakleli prapletinejo, Brrrrr, net nenoriu prisiminti. Jasu laukiau kada ateis anesteziologe ir padarys epidura, o ta atejusi pasake kad kraujyje per mazai trombocitu ir mane po epiduro gali paralyziuoti . Taigi teko kenteti iki galo. Tikrai nemalonu atsiminti. Dekui dievui kad stumimas nebuvo skausmingas tik man jau jegu labai truko, buvau per daug issikankinusi saremiu metu  

Pamenu, kaip pati jauciausi pries gimdyma...Ir klausimas Nr.1 buvo GIMDYMO SKAUSMAS  :o Is pazistamu pasakojimu nusiteikiau paciam blogiausiam...
Skaudejo, bet skausmas buvo ne toks, kokio tikejausi. Iki 7 cm isvis beveik  jokiu pojuciu nebuvo, na, tokie siplnuciai diegliukai , netgi maziau nei per menesines, maniau, kad cia dar tik paruosiamieji saremiai Jie prasidejo kazkur astunta - devinta ryto, ir iki sestos vakaro jauciausi puikiai, penkta val. dar su reikalais po miesta vazinejom. Sesta nubego vandenys, tada skausmelis pradejo stipreti. Labai padejo siltas baseino vanduo...Daugeliui pats sunkiausias momentas yra tada, kai saremiai kartojasi kas minute ir trunka minute - nebera kada atsikvepti.  Atsimenu, as vis klausinejau, kiek dar liko iki stumimo. Bet man skausmingiausias buvo butent stumimas.  NE del skausmo intensyvumo, o del to, kad nebuvo tarpu pailseti - stangos ejo labai greitai.  Desimta mes jau turejom suneli...
Kas padeda nugalet skausma: zinios, t.y. supratimas, kas vyksta kiekvienu gimdymo momentu.
Taip pat prisiminkite viena sena kinu priezodi -"Ir visa tai praeis". Gimdymas vis tiek kada nors pasibaigs, o pabaigoje laukia pati nuostabiausia dovana  :-X
Man dar labai padejo megstama muzika...  

Turbut skausmas labiausiai priklauso nuo nusiteikimo ir poziurio. Jeigu supranti, kad saremiai yra gerai,kad taip ir turi buti, kad tai yra kelias kuri turi nueiti tu ir vaikelis, tai kazkaip yra lengviau. Skausma galima sumazinti atsipalaiduojant, ir darant tai, ka jauti kad reikia daryti. Antra vaika pagimdziau per pora valandu, o skausmo nejutau iki 8 cm atsidarymo. Siaip tai vos suspejau i ligonine

Man skaudejo ziauriai , net vemiau is skausmo , bet norejau gimdyti pati be nuskausminimo ir juolab , kad man padejo nuostabus gydytojas Cernius(is Kauno kliniku) ir mano puikusis vyras.Ir plysau , nes Pauliukas labai jau skubejo i pasauli,  ir gimdos revizija su narkoze apturejau, bet kita diena jau viska pamirsau ir galejau gimdyti vel ;D ;D ;D.Kudikio riksmas atperka viska!Gimdymas lieka gimdymas , tai ne vaiku darymas ;D ;D

aš tai po 4-5m. dabar jau sunkiai netgi beatsimenu kaip ten buvo, buvo kažkokių momentų, kad pasimečiau, nesupratau, kas su manim dedasi, atsimenu , kad labaiusiai pasimečiau stumdama, bet , dabar gimdydama tebijočiau neišnešioto kūdikio, plyšimų (nes neturtėjau), ir Cezario(nes irgi neteko), o tai, ką patyriau, be problemų iškesčiau dar ir trečią kartą, žinomas, patikrintas skausmas nebebaugina .Nors beveik nerasta klubų pas mane, sudėjimas mano kaip kūdikio, o pagimdžiau 2 be problemų (gal todėl, kad vaikai mažučiai, nenuskriaudė manęs -3060g. ir 3260g.) ;D

Skausmas tikrai priklauso nuo nusiteikimo. Iki nestumo daug laiko praleidau pajury. Su vyru sokinedavom per bangas...
Per gimdyma buvau priskatinta ir prigesinta Dulsino. Uzeinant saremiui vyras paziuredavo i aparata ir pasakydavo: "na dabar soksim per bangas...oop" Isivaizduodavau audringa banga, kuri greit praeis. Dar padedavo kai isisvaizduodavau zydincia ankstyvos vasaros pieva ir mazuti vaikeli zaidzianti joje.
Gimdymas man buvo tarsi sakralinis aktas, kai temdavo samone rodos atsiveria "kosminiai kanalai". Zinojau, kad viso to pabaiga dziaugsminga.!

Aš papasakosiu apie savo vargus ir skausmus ;D Visą dieną prabimbinėjau, dar pasivaikščiojau parke, nupirkau sūnėnui dovaną, pasportavau namie, bet visą dieną jaučiau, kad kažkas ne taip, kažkas negerai, kažkaip nepatogu, diskomfortas sakyčiau..lyg maudžia, lyg dilgteli..Nesuprasi..kadangi jau buvo 41 nėštumo savaitė, tai "pasiguodžiau" vyrui  ;D Liepė skambint gyd. ir taip aš apie 19 val. atsiradau gimdymo skyriuje..Vyrą "išrašė" namo, atseit nei aš gimdau, nei ką.. ;D Ryte nutarė paleisti mane namo..Gimdos kaklelis atsidaręs 3 cm., o man vis stipryn tie netikri sąrėmiai, vis stipryn...tada nusprendė pajungti savo išganingą aparatą, o ten oho jau kokius sąrėmius demonstruoja  :o Atėjo akušerė iš "kito gimdymo" ir man sako "na sąrėmiai tai jau stiprūs, o jūs dar šypsotės"..tada dar nežinojau, kad greit nebesišypsosiu.. ;D Lygiai vidurnaktį pasišalino vaisiaus vandenys ir sąrėmiai dar labiau ėmė stiprėti. Stovėjau ir kvėpavau kaip moku (jokių kursų nelankiau, bet intuicija gimdymo metu daro savo ;D) laukiau vyro..Jis atvažiavo ir tada aš kažkaip nurimau...stiprūs sąrėmiai ėmė retėti..pamiegu, atsikeliu, "pagimdau" ir toliau miegu ;D taip aš ilsėjausi patyliukais iki 4 val. ryto. Atyėjo apžiūrėti gyd. ir ką pasakysit - gimdos kaklelis atsidaręs 3 cm. Per 9 val. nė žingsnio..tada aišku lašelinę į veną, paguldė aukštielninka, savo aparatus prijungė ir puolė laukti gerojo rezultato. va tada aš sužinojau ką reiškia gimdyti greitai..Akušerė dar pakomentavo, kad aš leliuką turėsiu 10 val. , gyd sako taip greit nereikia, tegu būna 14 val. Taip jie besiginčydami mane ir kankino ;D Jie išeina, aš tą lašelinę "prisuku" kad mažiau lašėtų, ateina vėl greičiau pareguliuoja..Tiesa, aparatus visus nusiplėšiau, atsiguliau ant šono ir net nesileidau judinama. Galvą užsiklojau ir tįsau vaitodama., tiesa variau vyrą epidūro ieškot, tai mane greit nuramino, kad per vėlu..Tiesa, jau ir balsu nepasitenkinimą reiškiau, ypač kad neleido man judėti, vaikščioti, o ir gulėti liepė tik ant nugaros. Pats "stūmimas" -ŠVENTĖ, NE DARBAS.. Laurytė gimė per pirmą stangą  :o Net nespėjau pajusti, lyg suveržė viduj ir viskas, guli man ant pilvo..Nespėjau nei įkvėpt, nei iškvėpt..Lygiai 10.05 turėjau dukrą..Taigi viso gimdydama "prasikankinau" 16 val.
Dabar ir vėl gimdyčiau be tų nuskausminimų, nes visa tai niekis, palyginti su galutiniu rezultatu. Antra, man buvo įdomu patirti visą gimdymo malonumą.
Tiesa, tik vėliau man paaiškino, kad gimdžiau sunkiai dėl neatsidarinėjusio gimdos kaklelio. Gyd. sakė kaip geležinis ir greičiausiai dėl tvirtų raumanų, dėl sporto..Na noro sportuoti nėštumo metu, man neatmušė ir neatmuš joks gimdymas..
Aš nieko nežinojau apie gimdymą, nieko nelankiau, nieko nesimokiau..Bet viskas gavosi ;D ;D Kai pagalvoju, o turėjo daryt Cezario pjūvį...Tpfu, tpfu, tpfu ir gerai kad atsisakiau aš jo..vienu randu mažiau kūne ;D
Netikėkit mamkos gąsdinimais..Nei tas gimdymas abisus, nei ką..Kai gimdai išvis natūraliai, tai gamta pati viską sutvarko, viską iškenti, jei skatina, tai skausmas intensyvesnis..Aš ištisai vėmiau, bet kad sąmonės netekti , tai taip nebuvo..atrodo temsta, bet greit ir baigiasi viskas iki kitos bangelės..

Rasma ir pas mane viskas panasiai buvo. Iki skatinimo, pleviu plesimu ir narkotiku viskas gerai buvo. Skausma palydedavau graziomis mintimis ir tiek. O paskatinus viskas atrode susimaise, gimdyklos lempos ratilais sukosi nuo skausmo, vemiau, kentejau, sis skausmas nesulyginamas su naturaliu, kuri gali uzglostyti geros gimdyves ir vyro emocijos...

As cia, sitaji, noriu apie gimdymo skausmus... Klause zmogus, kokie tie skausmai, jeigu per menesines neskauda. Tai va manes vyras klause, kokie. Ta prasme, pobudis koks, ne intensyvumas. Tai gudriausias palyginimas, koki sugalvojau - sakau, panasiai kaip tryda, nu isivaizduok, kaip labai paleidzia vidurius Tik tiek?! - nusivilia vyras. Cia jau as isizeidziu, sakau, ka reiskia tiek?! LABAI LABAI paleidzia!!! Ne kaip nors ten smulkiai ar vidutiniskai!

Protingiau palygint nesugebejau Nors abudu pagimdziau naturaliai, teisybe, antraji su skatinanciais...

QUOTE

Pritariu viksreliui, kad viskas priklauso nuo nusiteikimo. Aisku ir nuo moters fizines bukles, dubens formos. Patikek, tas stumimas tikrai labai sunkus, bet skausmas uzsimirsta ir net labai greitai. Dabar jau net nepamenu, nors gimdziau ilgai. Svarbu tiket, kad viskas seksis gerai.

stumimas irgi vyksta labai individualiai. pvz. as savo pirmaji "isstumiau" per 20 min. o antraji, per 2min.! nors jis svere 4250 kg. ir iplisau tik vos vos.  svarbiausia nusiteikti optimistiskiau kiek galima.
sekmes busimoms mamytems.  ;)

Skaitau cia ir mastau, kaip cia kas manes laukia. Per menesines tai sliauzdavau grindimis ir net alpdavau is skausmo geras 4-6 valandas, nezinau, ar dar gali labiau skaudeti, matyt jau neiskenteciau... Gal todel ir nebijau skausmo, bijau butent gydytoju, pacios aplinkos, ar viskas bus gerai... Juk visi zmones siame pasaulyje pagimdyti, vadinasi tikrai imanoma iskesti.