Pavydžiu toms,kurios lengvai gimdė. Pati tasiaus daugiau kaip pusę paros, iš skausmo-stogas važiavo. Kadangi nėštumas buvo itin sklandus,dirbau iki pat devinto mėnesio, net nesupykino nei karto, tai ir gimdymo tikėjaus lengvo...Cha cha cha...naivuolė...Turbūt visus skausmus kuriuos teko išgyvent per gyvenimą reiktų į vieną vietą sudėt ir dar iš dešimties padaugint. Smulkmena buvo tas trišakio nervo uždegimas, nors iš skausmo sąmonės netekdavau. Mažmožis, kai nenuskausminus iš žandikaulio, kaulą pradūrus pūlius traukė. O kai koją nusideginus buvau ir dėl vaistu netikimo kasdien perišinėjant pūlius gramdė-jau tik delno dyddžio randas teprimena, nors kaulas nuogas kyšojo...O su pūlinga angina tol vaikščiojau, kol sepsis įsimetė ir širdis stoti pradėjo.Na kas tie 39 temperatūros-išvažiavau tusavotis į Nidą su ta angina. Visų kitų skausmelių net neminėsiu...Žinote, kas abydna? Ogi tai kad daktarai per visą gimdymą aiškino, kad mano skausmo barjeras žemai-tokia nevykele jaučiaus...Žiūrėjo kaip į beviltišką ištižėlę.O kai po keturiolikos valandų darė cezarį, girdėjau kalbantis tarpusavy(dalinės narkozės privalumas)-kokia kantri moteriškė-gimdos kaklelis visas suplyšęs, ir kaip ji ištvėrė? O kur dėtis reikėjo-garsiau cypti nepajėgiau.
QUOTE |
Pavydžiu toms,kurios lengvai gimdė. Pati tasiaus daugiau kaip pusę paros, iš skausmo-stogas važiavo. Kadangi nėštumas buvo itin sklandus,dirbau iki pat devinto mėnesio, net nesupykino nei karto, tai ir gimdymo tikėjaus lengvo... O kai po keturiolikos valandų darė cezarį, girdėjau kalbantis tarpusavy(dalinės narkozės privalumas)-kokia kantri moteriškė-gimdos kaklelis visas suplyšęs, ir kaip ji ištvėrė? O kur dėtis reikėjo-garsiau cypti nepajėgiau. |
pas mane panasiai. Nestumas buvo tiesiog super, beveik jokiu problemu, nepykino, vaiko judesiai idealus.
Viena nakti pramiegojau su saremiais apie 10 val. (iki 4 cm. atsidare). Diena saremiai sustojo, o kita vakara prasidejo vel. Atvaziavau i ligonine, kai buvo 6 cm. Ir po to 7 val. saremiu ir tik 7 cm. Nors ir pradure vaisiaus vandenis. Jursenas kazkodel nusprende neskatinti. ???

Mamytės čia rašo, kad per gimdymą vienom baisiai skaudėjo, kitos visai skausmo nejautė. Gal neatidžiai skaičiau, o gal ir nebuvo paminėta, ties kuria vieta skauda: pilvą, tarpvietę, nugarą? Dėkoju.
Nu geras klausimas!!!!! Netgi negaliu pasakyti ka skaudejo........ - VISKA!!!!!! Kai saremiai buvo dar nestiprus tai skaudejo taip, kaip skauda pries menesines - tai yra pilvo apacia skaudejo, o kai saremiai pasieke ohohohohoho!!!! - tada jau nebesupratau ka skauda....... - skausmas buvo vientisis (jei aisku supranti ka sis zodis reiskia)....
Kai gimdžiau, gydytoja man pasakė, kad kai atvažiuoja gimdyti moterys persigandusios, laukdamos skausmo, tai ir skauda labai, nes kraujagyslės nuo įtampos ir nervų labai spazmuoti pradeda. Gal ir tiesa, juk kai susinervimam , tai žiūrėk galvą ir skauda, o juk irgi dėl kraujag. spazmų gali būti. Pvz. aš prisiskaičiau istorijų, kad yra tokių tautų pasaulyje, kur moterys gimdo be skausmų, ir paklaustos ar joms tikrai neskauda, nustemba "o ką, turėtų skaudėti?"
Štai ir aš buvau šventai įsitikinus, kad man neskaudės. ir neskaudėjo, bent jau sąrėmių metu. Tik kai vaikas lindo, tai jau saldu buvo, bet tikrai ne taip, kaip iš senų laikų istorijas pasakoja, kad sienom laipioti reikėjo ir pan.
Štai ir aš buvau šventai įsitikinus, kad man neskaudės. ir neskaudėjo, bent jau sąrėmių metu. Tik kai vaikas lindo, tai jau saldu buvo, bet tikrai ne taip, kaip iš senų laikų istorijas pasakoja, kad sienom laipioti reikėjo ir pan.

QUOTE (Daisy @ 2004 03 05, 08:23) |
Dazniausiai skauda arba nugara arba pilvo apacia, cia priklauso nuo to kaip galvyte pasisukusi. ![]() |
Su pirmaja man labiau nugara skaudejo saremiu metu, bet cia liuks padejo masazas, o su antraja pilvo apacia. O kai galvute lindo, tai tarpvieteje tempimas buvo juntamas, bet cia trumpai

QUOTE (ringa @ 2004 03 05, 13:19) |
Kai gimdžiau, gydytoja man pasakė, kad kai atvažiuoja gimdyti moterys persigandusios, laukdamos skausmo, tai ir skauda labai, nes kraujagyslės nuo įtampos ir nervų labai spazmuoti pradeda. Gal ir tiesa, juk kai susinervimam , tai žiūrėk galvą ir skauda, o juk irgi dėl kraujag. spazmų gali būti. Pvz. aš prisiskaičiau istorijų, kad yra tokių tautų pasaulyje, kur moterys gimdo be skausmų, ir paklaustos ar joms tikrai neskauda, nustemba "o ką, turėtų skaudėti?" Štai ir aš buvau šventai įsitikinus, kad man neskaudės. ir neskaudėjo, bent jau sąrėmių metu. Tik kai vaikas lindo, tai jau saldu buvo, bet tikrai ne taip, kaip iš senų laikų istorijas pasakoja, kad sienom laipioti reikėjo ir pan. ![]() |
Nu, atsiprasau, bet man cia skamba, kaip tam anekdote apie saviitaiga(as visai nenoriu i tualeta, as visai nenoriu i tualeta, as visai nenoriu i tualeta...... man visai nesmirda, man visai nesmirda....



As irgi buvau isitikinusi, kad man neskaudes. Ir pirmas saremiu valandas tikrai neskaudejo, ar ben jau labai mazai. Taciau paskutines dvi valandas, tai buvo tikras kosmaras.... tikrai buciau galejusi sienom lipti , kad tik neskaudetu.... Net dabar prisiminus baisu darosi... Ir vienintele mintis man padejo, turi gi TAI pagaliau baigtis. Ir baigesi, grazaus ir mielo sunelio gimimu...



Taigi kartais ir nusiteikimas nelabai padeda... Nors aisku baime ir skausmo laukimas tikrai blogina situacija...



Kazkas pasake, kad skausmo metu reikia samone bandyti nukreipti nuo skausmo - as skaiciavau gimdyklos grindu plyteles, galvojau ka dabar veikia mano sesute, mama (gime mazge nakti, bet as kazkaip isivaizdavau ka jos veikia
), galvojau, kad dabar mano mazyliui taip sunku ir baisu ir drasinau ji
. Nezinau ar tai padejo ar kas, bet skaudejo tik pilvo apacia ir ne tai kad skaudejo, o ziauriai maude, bet tai juk ne skausmas!
Na, devynis menesius menesiniu nebuvo, tai cia per karta tas skausmas susidejo
O dar, cia drauge pasakojo, zmogus dvieju skausmu vienu metu nejaucia - tegu vyras pakandzioja ar pagnaibo...
O saviitaiga tikrai stebuklus daro - palyginus su jais gimdymas-vienas juokas isiteigti, kad viskas bus lengvai.






O saviitaiga tikrai stebuklus daro - palyginus su jais gimdymas-vienas juokas isiteigti, kad viskas bus lengvai.
Aš nepriklausau toms, kur galvoj gumbas, o paeit negali.
Ir kai filmuose matydavau rėkiančias gimdyves- visada galvodavau, kad tai daugiau vaidyba
. Tą naktį, kai būdama gimdykloj laukiau savo eilės, prieš mane dvi moteriškaitės gimdė. Girdėjau jų riksmus. Dar vyrui pasakiau, negi taip skauda? O kai atėjo mano gimdymas- rėkiau lygiai taippat ( nors vyras sakė, kad nelabai baisiai
). Skaudėjo labai, net sunku paaiškinti kaip. Tiksliau pats gimdymas nebuvo skausmingas, bet sąrėmiai tai... uh. O man atrodė,ko čia šūkaut...




Saviitaiga sakot... Apie koki demesio nukreipima galima kalbet, kai skausmas toks, kad nustoji kvepuoti ir to nejauti... Prisilietimu nejauti. Nemaciau nieko apie save, man buvo vienu momentu likes tik skausmas ir klausa. Ikvepdavau tik tada, kai vyras surikdavo i ausi "kvepuok" ir tik viena karta. Daugiau manes niekam neuztekdavo. Kai skausmas toks, kad lengva sirdim sutiktum numirti cia ir dabar, kad tik tai pasibaigtu. Vyras sake, kad as nerekiau, tik gulejau susirietus i kamuoliuka ir nesileidau paguldoma. As to neatsimenu. Kai padare epidurala iskarto uzmigau. Veliau skaiciau savo korteleje, kad po nuskausminimo buvo sutrikes sirdies ritmas. Diagnoze - skausminis shokas. Po nuskausminimo per 2 val kaklelis atsidare daugiau nei per visas tas kankinimosi valandas. Pagimdziau lengvai, gal del to, kad nieko nebeskaudejo ir buvau gerai pailsejusi per ta pora miego valandu.