Gimdymo skausmai.

#361
Skausmas pakenciamas... Daug kas priklauso nuo nusiteikimo biggrin.gif Abu vaikinai gime be nuskausminamu, pirma karta prisimenu kaip per migla, vemiau is skausmo, o antra gimdyma prisimenu iki detaliu, buvau visiskai samoninga, ramiau prakvepuodavau saremius, nebuvo panikos, nors saremiai buvo labai stiprus, greit atsidarinejo kaklelis, isstumiau taip pat greiciau nei pirma- ir jegu dar liko, galejau atrodo dar viena isstumt biggrin.gif
Niu, dabar galvoju, kad skausmas priklauso nuo kiekvienos moters biologiniu savybiu bei nusiteikimo, sugebejimo nukreipti mintis nuo saremio, ji prakvepuoti, o per laika tarp saremiu maksimaliai atsipalaiduoti, pailseti ir jokiu budu nelaukt, kad tuoj vel sakaudes, nes nepailsi... tongue.gif Svarbiausia, kad pagimdai- ir nieko neskauda, atrodo tikras stebuklas, bet taip yra ax.gif Pagimdzius pirmagimi, vis dar laukiau saremio doh.gif
Atsakyti
#362
QUOTE(kristinita @ 2010 07 21, 18:11)
o aš kaip tik, vėl prašysiu epidūro, nes dėka jo turėjau jėgų mažąjį išstumti (bent jau daktarai taip teigia).

man buvo lygiai taip pat, pries atvaziuojant i GN daugiau nei para laiko prasikankinau su saremiais, buvau visiskai nemiegojusi ir pavargusi. nuo atvykimo i GN iki kol pagimdziau praejo dar 7 valandos, tai jei nebuciau pasiprasiusi epiduro buciau tikrai nebeturejusi jegu stumti. aisku gal be epiduro veikla butu buvusi greitesne, nes kai ji suleido siek tiek suletejo, bet nesigailiu visai, bent gavau pailset, pavyko siek tiek net nusnausti. stumimas vyko daugiau nei valanda, tad jegu tikrai reikejo, ir dziaugiausi kad ju turejau, nebuvau nualinta nemiego ir skausmingu saremiu. jokiu padariniu del epiduro nejauciu, lyg jis net nebutu darytas.galiu vien tik pliusus jam deti, manau tik epiduro deka neteko plysti ar buti kerpamai, nes kaip jau minejau buvau kazkiek pailsejusi ir turejau jegu stumimui, o stumiau as laabai sunkiai.
skausmus kiekviena skirtingai iskencia, vienoms jis nera nepakeliamas, kitos su dievais snekasi per paskutinius saremius(as irgi prie snekanciu su dievais smile.gif ) man elementarus galvos skausmas kartais buna nepakeliamas, tai jau nera ka kalbet apie gimdymo skausma:) kitos va kelios minutes po gimdymo jau buna pasiryzusios kitam kudikiui, skausmas greit pasimirsta, o va as iki siol vyrui sakau kad -aciu, antro tikrai nebenoriu biggrin.gif
Atsakyti
#363
Sveikos,
esu girdejusi, kad kai kurios mamos nejaucia skausmo gimdydamos. Na bent jau tokio, kurio visos bijom. Noriu pasiklausit - gal kam taip buvo ir galit papasakoti savo patirti?
Atsakyti
#364
Mano pirmasis gimdymas buvo kažkuria prasme toks. Ne be skausmo, bet tikrai tas skausmas buvo ne toks, kokio tikėjausi, prisiklausiusi pasakojimų. Net sąrėmių pradžioje nesupratau kaip sąrėmių, tai atrodė lyg stiproki pamaudimai per mėnesines. Na ir paskui, jau ant gimdymo stalo, vis galvodavau, ar čia jau "tie" skausmai, kada reikia rėkti, ar dar ne. Vis atrodė, kad dar ne tie, ir nieko čia baisaus, ir taip begalvodama net nepajutau, kaip pagimdžiau lotuliukas.gif Nuskausminimo negavau visiškai jokio, tik į "tą vietą", nes kirpo. Na bet paskui, kai siuvo, galvoju, kaip čia dabar liksiu nerėkusi, tai nors ir ne iš skausmo, bet iš to siaubo ir pojūčio, kaip per mėsas eina timptelėtas siūlas, truputį pašūkčiojau blush2.gif

O antram gimdymui (po 12 metų pertraukos) man pasiūlė intraveninius narkotinius nuskausminamuosius, ir likau jais patenkinta. Nes skaudėjo nepalyginamai stipriau, nei gimdant pirmą kartą. Sąrėmių stiprumą fiksavo aparatas, ir matėsi, kad jau sunku tverti, nors dar ne pikas. O per piką ir su narkotikais buvo panašus pojūtis, tai galima tik įsivaizduoti, kaip būtų buvę be jų. Vat ir suprask kaip nori, kodėl pirmą kartą "neskaudėjo". Gal per daug prisigąsdinusi buvau. Patys gimdymai, tiek pirmas, tiek antras netruko ilgai. Antras (patys stūmimai) gal apie 20 minučių, o pirmas gal kiek ilgiau nei pusvalandį.
Atsakyti
#365
Mano men buvo labai skausmingos, visuomet pirmaja diena tekdavo isgerti net dvi tabletes nuo skausmo, nes paeiti negaledavau kitaip doh.gif
ir gimdyti atejau nusiteikusi, kad pasikamuosiu, bet saremiai labai desningai stiprejo ir prie skausmo pripratau, o kai prasidejo stiprieji su noru stumti, tai riaumojau ir juokiausi vienu metu lotuliukas.gif nesinorejo nei verkti, nei cypti tik pariaumoti, kad fui koks bjaurus jausmas ir kad labai noriu kaku, bei paleiskit nuo stalo i tualeta doh.gif lotuliukas.gif blush2.gif

kai zinai, kad tuoj turesi vaika, kurio sitiek laukiai, tai visi tie skausmai kele tik juoka, vyras kartu su manimi juokesi baisiam skausmui praejus, jam buvo baisu tik pacio gimdymo metu, nes as visa raudonavau ir labai stengiausi, dar plius kartkartem riaumojau, bet jau nieko nebekalbejau, o jis sake, kad kai as kalbejau ir juokavau jam ramiau buvo smile.gif

kai man buvo mastitas ir kartu tarpsonkauliniu nervu uzdegimas po gimdymo, vat tada ir verkiau, ir cypiau, ir dantim grieziau, rekiau ne savu balsu, kad nuskausminamuosius greiciau suleistu ir kai jie nesuveike taip greitai, kaip as tikejausi ir negalejau ikvepti oro, cypiau, kad dustu.. vat tada buvo skausmas ir gimdymas buvo tik grazi akimirka ir visi tarpkoju gijimai buvo uoga palyginus doh.gif

Atsakyti
#366
Pats vaiko procesas - jo atejimas i si pasauli nebuvo toks skausmingas smile.gif bet daktare sake, kad cia jau super skausmas buvo, kad nieko nejutau. O va pats ziauriausias ir visa gyvenima isliks mano atmintyje - tai sariamiai verysad.gif tai buvo tikras kosmaras...
Atsakyti
#367
Neprisimenu biggrin.gif žinau, kad skaudėjo, tik KIEK, tikrai nežinau schmoll.gif pirmą kartą buvo epidūras, antrą kartą nespėjo.. Žinau, kad pamiršau sąrėmių skausmą tik pagimdžius. Gimdydama galvojau, kokio velnio aš ir vėl čia. Tik pagimdžius vėl šovė mintis - dar tris laisvai hihihi.gif
Atsakyti
#368
Saremiu skausmo mazai paragavau, nes gimdziau su epiduru, bet nesaldu buvo, nors stiprumo tik puse buvo pasieke, tai jei dar dvigubai but skaudeje nezinau kaip ten pakest biggrin.gif Skaudziausia buvo pats stumimas, kai galvute ejo. Ir naktis po gimdymo nekoks reikalas, skausmas, silpnumas, negalejau net ant sono pasiverst, neisivaizduoju kaip but buve jei vyras nebutu kartu palatoj, nes apie pasirupinima vaiku net kalbos nebuvo. Per skausma jei ir atsistodavau iskart juoda akyse ir krisdavau. Pamenu kad po pirmos nakties galvojau 'daugiau tikrai negimdysiu' biggrin.gif Dabar kai ispudziai pribleso, apie gimdyma pasakyciau, tai ne taip baisu kaip galvojau.

O skausma apibudinciau kaip daug kartu stipresni mm skausma, man skaudejo pilvo apacioje ir siek tiek nugara
Atsakyti
#369
Skaudejo labai, kartais net ikvept negalejau, gal del keliu doziu skatinamuju verysad.gif Toks kaifas buvo kai suleido epidura lotuliukas.gif
Bet dabar viskas pasimirso, reiskia ne taip ir baisu buvo smile.gif
Atsakyti
#370
Skaudejo ir tikrai labai skaudejo. Kol nepradejo lasinti skatinamuju, tai kazkaip nebuvo labai dideles rekcijos i skausma, bet vos pradejus laseti, jau po 20 min prasidejo pragaras ir tas pragaras tesesi nuo 12.30 iki 19 val, kol suleido epidura, tada 20.00 jau veze cezari daryti.
Praejo jau daugiau nei 7 men, bet pamirst negaliu to skausmo. Jis man primena, kad pakartot to nenoreciau. Vistik nenaturalus procesas, ir tas laimes hormonas, ir kitas kuris, malsina skausma neissiskyre del priverstinio skatinimo ir PC, tai nezinau ka reiskia tas dziaugsmas gimus vaikui. LIko tik siaubas sad.gif Ir didelis nenoras pakartot procesa. doh.gif Nemanau kad nors vienas vyras vertas tokios aukos, nors maniskis pats mate, pats dalyvavo itin aktyviai,ir dar noretu vieno, bet man to nesinori, vistik jis tik mate, o as jauciau. Todel net i kalbas nesileidziu del antro. (o vistik vyrui gimdymas paliko pedsaka, kirto labai jautriai. Bet matyt vyrai megsta lipti ant to pacio greblio , nepaisydami pasekmiu biggrin.gif )

Kazkaip ziuriu i tai realiai, be jokio pesimizmo, tiesiog daugiau nenoriu schmoll.gif , ypac kai klausinejo besilaukiancios drauges, tai sakiau taip kaip yra, be jokiu pagrazinimu, kam meluoti. Skaudejo labai. Gal joms pasiseks labiau ne man smile.gif KIekvieno teise rinktis, kas jam geriau smile.gif

Atsakyti
#371
Nu negąsdinkit tų nėštukių taip. Aišku gimdymas ne koks atpalaiduojantis masažas, bet šitaip gąsdinti.. nežinau nežinau. Pati pagimdžiau prieš 3 mėn. Skaudėjo. Labai. Vėmiau. Nuo pat pradžių leido skatinamuosius. Bet tas skausmas NĖRA NEPAKELIAMAS. Tik reikia nusiteikti, kad skaudės ir kitaip nebus. Beje gimdžiau be epidūro ir be jokių kitų nuskauskinamųjų, viskas vyko natūraliai. Svarbu nepanikuoti ir gerai nusiteikus važiuoti gimdyti smile.gif
Atsakyti
#372
QUOTE(sidabrine vilke @ 2010 10 20, 01:52)
Skaudejo ir tikrai labai skaudejo. Kol nepradejo lasinti skatinamuju, tai kazkaip nebuvo labai dideles rekcijos i skausma, bet vos pradejus laseti, jau po 20 min prasidejo pragaras ir tas pragaras tesesi nuo 12.30 iki 19 val, kol suleido epidura, tada 20.00 jau veze cezari daryti.
Praejo jau daugiau nei 7 men, bet pamirst negaliu to skausmo. Jis man primena, kad pakartot to nenoreciau. Vistik nenaturalus procesas, ir tas laimes hormonas, ir kitas kuris, malsina skausma  neissiskyre del priverstinio skatinimo ir PC, tai nezinau ka reiskia tas dziaugsmas gimus vaikui. LIko tik siaubas sad.gif


o tai ko iskart epiduro nepasiprasei? nesuprantu, kam tiek kenteti, jei galima nekenteti ar bent maziau kenteti doh.gif
Atsakyti