
Pritariu sakančioms, kad sąrėmių skausmui reikia nusiteikti, pasiruošti. Man labai padėjo mąstymas, kad visa tai laikina, kad viskas greit baigsis. Ir tai, kad mano pilvinukė kenčia taip pat, tai aš turiu būti stipri dėl jos. Sąrėmiauti pradėjau šeštadienį, pagimdžiau sekmadienį vakare. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį jau nlb ir miegojosi nuo skausmukų. Bet pagimdžiau be jokių vaistų ir tuo džiaugiuosi. Tiesa, likus 1-2 val. iki stūmimo jau prašiau "bet ko", kad bent kiek palengvėtų. Bet jau buvo per vėlu. Galiausiai ir sąmonė pradėjo dinginėt - savotiškas vaistukas
Bet žinau, kada vėl kai gimdysiu - stengsiuos ir vėl "be pagalbos" viską iškęst. Sąrėmių ir stūmimo skausmai tikrai pasimiršta (ko nepasakyčiau apie siuvimą).

Visoms skirtingas tas skausmas....Pries gimdyma irgi skaiciausi forumuose koks tas skausmas....Tai radau vienos parasyta,kad dantu skausmas baisesnis,ir isikaliau sau i galva,kad nieko baisaus.....iskesiu....Bet atejus tai minutei....Saukiausi ir visu sventuju....ir nelabai
Su niekuo negalima sulygint net! Bet stai po visu baisumu su manim i palata pagulde moteryte, kuriai,kaip pati pasakojo tik truputi paskaudeno ir" issove" leliukas per pora minuciu! Tai as klausiausi negaledama patiket ir i ja atsiziuret,kaip zvaliai ir gerai atrodo mamyte pries pora val pagimdziusi! Taip kad tikrai visom skirtingai


QUOTE(Baltija @ 2011 06 24, 14:58)
Pati esu labai nepakanti skausmui, per mėnesines iškart griebdavausi vaistų. O gimdymo metu net necyptelėjau, nors jis truko 12 val.


Ir skausmas man ne kiek nepasimirso, nors neprisimenu as jo su baime, greiciau jau palengvejimu zinant, kad jei dar gimdysiu, tai nebus sunku istverti

bijojau gimdymo skaiciau ivairiausius forumus kad mazdaug isivaizduoti kas tai tokio bet geriau neskaityt ir nesigilint
nes toks skausmas kad nera su kuo palyginti ir nupasakoti
pati gimdziau 13 valandu tai praejau daug ko sienom lipau protas aptemsta nuo skausmo tai jau sakiau kad soksiu pro langa
gerai kad vyras salia .buvo masazavo nugara siektiek padedavo as isikandus lovos gelezine atrama buvau ant galo taip isekau kad net nebejauciau nieko o galiausiai baigesi tai kad po 13 val kankinimo parade cp apie kuri net niekada negalvojau ir neskaiciau ir nesidomejau
sakiau niekada gyvenime nebegindysiu nebenoriu
o praejo metai ir vel planuojam antra
pasimirsta kazkiek :)bet kai matai dziaugsmas koks vaikas tai atrodo viska gali del jo padaryt ir net antro uzsimanai
taip kad geriau neskaityt nesigilint nes vistiek visoms skirtingai buna







taip kad geriau neskaityt nesigilint nes vistiek visoms skirtingai buna

QUOTE(juridine_kontora @ 2011 07 16, 16:13)



Reikia save nusiteikti,kad man bus viskas gerai ir neskaudes...
man gimdymas buvo nustatytas lapkricio 18,ta pacia diena ryte padare skatinima ir iskart prasidejo lengvi saremiai kurie vis stiprejo ir stiprejo vis laukiau kol nubegs vandenys,bet nieko...
19nakty apie 4val nakties jau nebegalejau kenteti saremiai buvo kas 2min ,prikeliau vyra ir i ligonine,nuo to skausmo 3kartus vemiau,ligoninej pradure vandenu pusle ir 05:20 jau ant ranku turejau maziuke
suplysau...bet visa nestuma buvau nusiteikus,kad nereksiu ir man neskaudes,tai tikrai man pagelbejo...:)dabar laukiuosi atros mergytes,38sav bet si kart baisiau..




QUOTE(xxagnexx @ 2011 07 16, 23:28)
Reikia save nusiteikti,kad man bus viskas gerai ir neskaudes...
man gimdymas buvo nustatytas lapkricio 18,ta pacia diena ryte padare skatinima ir iskart prasidejo lengvi saremiai kurie vis stiprejo ir stiprejo vis laukiau kol nubegs vandenys,bet nieko...
19nakty apie 4val nakties jau nebegalejau kenteti saremiai buvo kas 2min ,prikeliau vyra ir i ligonine,nuo to skausmo 3kartus vemiau,ligoninej pradure vandenu pusle ir 05:20 jau ant ranku turejau maziuke
suplysau...bet visa nestuma buvau nusiteikus,kad nereksiu ir man neskaudes,tai tikrai man pagelbejo...:)dabar laukiuosi atros mergytes,38sav bet si kart baisiau..




O man tai nepadejo.
Kad nereksiu tai ta zinojau. Nes nuo rekimo maziau neskauda, o spektakliu daryt ne megeja esu.
Bet buvau sventai isitikinusi ,kad ir tas skausmas buspuse velnio. ZIauru buvo suvokti, kad labai klydau.
Su antru psichologiskai geriau buvo, bent jau zinojau, kad ziauriai skaudes, tai nenustebau, kai taip ir buvo


O pas mane šeimoje visos moterys gimdė labai lengvai "ras ir viskas", važiavu gimdyti nusiteikusi kad bus "ras ir viskas"...dėja, ojojoj kaip skaudėjo ir ilgai viskas užsitesė, o dar vyra turėjau "pagerintą" sedėjo kampe ir su telefonu žaidė, neleido net mamai paskambinti...vienu žodžiu be palaikymo buvau
Tačiau viskas praeina ir užsimiršta...
O skausmas toks kaip per mėnesinės tik KUR KAS skaudžiau. Dabar po 10 metų vėl planuoju vaikuti, bet labai jau bijau....Tik šį kartą žinau, jog vyras, jei tik bus galimybė pagimdys už mane
, juokauju, na bent jau už rankos tikrai būsiu palaikyta ir galvytė bus paglostytą, gražius švelnius, padrasinančius žodžius girdėsiu ir apšokinėta nuo iki 
Sekmės visoms!

O skausmas toks kaip per mėnesinės tik KUR KAS skaudžiau. Dabar po 10 metų vėl planuoju vaikuti, bet labai jau bijau....Tik šį kartą žinau, jog vyras, jei tik bus galimybė pagimdys už mane


Sekmės visoms!
Na, gimdymas iš ties skausmingas dalykas, bet be galo prasmingas. Visi skausmai akimirksniu nublanksta ir pasimiršta, kai pamatai savo kūdikį. Man skaudėjo ir net labai, bet tas skausmas padėjo visu kūnu ir siela išjausti savo mažylės atėjimą. Ir tas nerealu
Nuostabi patirtis.


Oj kaip gazdinat merginos, ir taip baisu.. o kai prisiskaitai tokiu atsiliepimu, tai dar baisiau darosi...
na bet reikia moraliskai ruostis viskam... bet kaip perlipt per save ir nustot bijoti? Juk negali bijot visus 9 menesius, taip gali ir stogelis pavaziuot
O niekas nebandet tu nuskausminamuju kur i stubura duria? Sako , kad daug lengviau buna gimdyt...
Papildyta:
O kokios cia knygutes gal galite patarti?


O niekas nebandet tu nuskausminamuju kur i stubura duria? Sako , kad daug lengviau buna gimdyt...

Papildyta:
QUOTE(smiler @ 2011 06 24, 12:58)
Mano nuomone, gimdymo skausmo baime tikrai nepades pagimdyti lengviau ir greiciau, taip kad reikia susitaikyti su tuo psichologiskai, kad skaudes, bet nei viena dar nemire nuo gimdymo skausmu (apie komplikacinius gimdymus atskira tema). Man labai padejo pasiskaitymai apie gimdymo pasiruosima, kaip priimti tuos skausmus, kaip jiems nusiteikti... Greitai vel gimdsiu, reikia vel pradeti skaityti tas knygutes, kad drasiau jausciausi 

O kokios cia knygutes gal galite patarti?
