QUOTE(liepsnelė @ 2005 09 06, 07:13)
nu mes gal ir tokių neturime, su kuriais abu labai norėtume bendraut. Nu nelabai pasitaiko, kad super susibendraučiau su jo draugo žmona/mergina ar jis su maniškės vyru... O mano vyras tai gal net ir nenori tokių draugų, su kuriais labai dažnai matytumėmės

. O man tai visai norįsi, kaip tu rašai...
Kaip ir yra tų draugų, bet vieni labai mėgėjai pabaliavot, tai tik baliukus su jais gali daryt, kitaip jie nelabai rodo iniciatyvos susitikimui, kiti priešingai - išvis prieš alkoholį, ir tt.
Pas mus yra ir bendru pazistamu, su kuriais susipazinome abu (nera nei jo, nei mano asmeniskai), faini zmones, nu, bet...nesinori daznai matytis, kazkaip gal auros kokios netokios arba gal amziaus, pomegiu skirtumas, ar as kokiu tai kompleksu pilna. nezinau...Turiu ir savu pazistamu, viena drauge, bet ir su ja, nu, nezinau, nepuolu susitikineti, kai tik turiu laisvo laiko...nezinau, net kas stabdo...o galetume...ir ji nepuola...gal ji ne drauge?

Zinot, buna tokios drauges, kurioms tiesiog nekantraujasi susitikti, pabendrauti, kaip kokios seserys, o mes islaikome atstuma, net kartais pagalvoju, ar turiu teise brautis i jos gyvenima, gal ji dabar kazka suplanavusi...tiesiog negaleciau kada panorejusi net susitikti, reiktu suderinti ir pan. Bet kai buna per daug to bendravimo, tai irgi nusibosta, ypac, jei nuolat lankytusi namuose. To nejausciau artimiems zmonems, o vat, draugams kitaip. Sudetinga su tais draugais