QUOTE(siaudukes @ 2007 11 01, 20:42)
Man jis niekada tamsus ir neatrodė, šiaip jau
O tempora, o mores (Kas per laikai, kas per papročiai)
Markas Tulijus Ciceronas (106m. pr. m. e. 46m. pr. m. e.) Įžymus romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas.
Taigi, nieko naujo, visais laikais taip sakė ir nieko gyvenam.
Nemanau, kad dabartinių laikų moralė yra nusiritusi, tiesiog šiais laikais labai aukštai yra iškelta moralės kartelė. Niekada anksčiau moteriai nebuvo suteiktos tokios teisės, niekada nebuvo ginamos žmogaus teisės, žmogus nebuvo laisvas savo pasirinkime, kaip dabar.
Mes tapome žymiai humaniškesni, anksčiau žmonių santykiai reguliavosi vien baimėmis, ir draudimais, dabar apleliuojama į žmogaus protą-sąžinę.
Manau tai viskas eina iš Dievo, nes negalima santykius reguliuoti tik baime. Dabar vertybe tampa išskirtinė žmogaus savybė, kurią jam suteikė Dievas - protas-sąžinė.
Markas Tulijus Ciceronas (106m. pr. m. e. 46m. pr. m. e.) Įžymus romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas.
Taigi, nieko naujo, visais laikais taip sakė ir nieko gyvenam.
Nemanau, kad dabartinių laikų moralė yra nusiritusi, tiesiog šiais laikais labai aukštai yra iškelta moralės kartelė. Niekada anksčiau moteriai nebuvo suteiktos tokios teisės, niekada nebuvo ginamos žmogaus teisės, žmogus nebuvo laisvas savo pasirinkime, kaip dabar.
Mes tapome žymiai humaniškesni, anksčiau žmonių santykiai reguliavosi vien baimėmis, ir draudimais, dabar apleliuojama į žmogaus protą-sąžinę.
Manau tai viskas eina iš Dievo, nes negalima santykius reguliuoti tik baime. Dabar vertybe tampa išskirtinė žmogaus savybė, kurią jam suteikė Dievas - protas-sąžinė.
Dievas kiekviename iš mūsų. Galvojau, tai kurioj gi jis vietoj mumyse.Priėjau išvados kad tai meilė, besalygiška meilė, kurią retai jaučiam. Mūsų meilė nukreipta, lyg paskirstyta-tą myliu, to nemyliu. O kartais ateina būsena, kai tiek myli visus ir viską, kad net saldu. Išlaikyti tą dievišką būseną nėra lengva. o pasiekti kad tai būtų natūrali mūsų būsena manau neįmanoma. Kažin kodėl.
Mačiau tokių žmonių ten, kur nesitikėjau rasti.
Mačiau tokių žmonių ten, kur nesitikėjau rasti.
QUOTE(Staiga @ 2007 11 02, 00:19)
Dievas kiekviename iš mūsų. Galvojau, tai kurioj gi jis vietoj mumyse.Priėjau išvados kad tai meilė, besalygiška meilė, kurią retai jaučiam. Mūsų meilė nukreipta, lyg paskirstyta-tą myliu, to nemyliu. O kartais ateina būsena, kai tiek myli visus ir viską, kad net saldu. Išlaikyti tą dievišką būseną nėra lengva. o pasiekti kad tai būtų natūrali mūsų būsena manau neįmanoma. Kažin kodėl.
Mačiau tokių žmonių ten, kur nesitikėjau rasti.
Mačiau tokių žmonių ten, kur nesitikėjau rasti.
Meilė tai tik viena mozaikos dalis, Dievas daugialypis.
QUOTE(Moonte @ 2007 11 01, 22:47)
Nuostabi ta dieviška mozaika. Viskas kas geriausia. O iš kur kas blogiausia? 
iš priešingo poliaus. Priešybių vienybė ir kova.O kartais atrodo, kad aplankė tiesiog geniali mintis. Juk tai kalba mumyse Jis.
Kažkada Vaižgantė gerai sudėliojo, sako "turi galimybę būti laiminga ir teisę tai įgyvendinti"
QUOTE(Staiga @ 2007 11 01, 23:19)
kartais ateina būsena, kai tiek myli visus ir viską, kad net saldu. Išlaikyti tą dievišką būseną nėra lengva. o pasiekti kad tai būtų natūrali mūsų būsena manau neįmanoma.
Pažįstu šią būseną
taip, išlaikyti ją nėra lengva, bet turime stengtis tai padaryti 
Neseniai perskaičiau mintį, kad šventumas yra ne tobulumas, o jo siekimas. Kitaip tariant, labiau vertinamas siekimas, pastangos, o ne aukščiausias tobulumo [ar šiuo atveju meilės] taškas 
QUOTE(davusi viltį @ 2007 11 03, 13:44)
Pažįstu šią būseną taip, išlaikyti ją nėra lengva, bet turime stengtis tai padaryti Neseniai perskaičiau mintį, kad šventumas yra ne tobulumas, o jo siekimas. Kitaip tariant, labiau vertinamas siekimas, pastangos, o ne aukščiausias tobulumo [ar šiuo atveju meilės] taškas
taip, išlaikyti ją nėra lengva, bet turime stengtis tai padaryti Neseniai perskaičiau mintį, kad šventumas yra ne tobulumas, o jo siekimas. Kitaip tariant, labiau vertinamas siekimas, pastangos, o ne aukščiausias tobulumo [ar šiuo atveju meilės] taškas Stengtis gyventi, išlaikyti būsenas...
Na atleiskit, kad aš visur abejojanti ir su savo trigrašiu, bet man niekaip nesuvokiama.
Specialus Dievo ieškojimas.
Stengtis gyventi teisingai, išlaikyti būseną ir t.t.
Man, kas specialu ir kur daroma su spec. pastanga yra nenatūralu, dirbtina. Ir ne todėl, kad aš pasikėlusi teisuolė. Pabandysiu paaiškinti.
Na tarkim aš suvokiau perskaitytą mintį, nesvarbu kur, mintį išanalizavau, pervariau per savo smegeninę ir apgyvendinau vertybių lentynėlėje. Tas suvokimas man padeda vadovautis kokiu nors gyvenimo momentų, ji jau tampa mano dalis, aš su mintimi susiaugau, todėl jokio spec. nėra. Juk nevagi, kad stengiesi, o todėl, kad automatiškai tai tau nepriimtina. Kas vyksta automatiškai, be pastangų vadinasi tai jau esate jus, o nenoras būti kažkokiu
Vaizdžiai pasakius. Tai panašiai kaip važiavimas dviračiu, išmokai išlaikyti lygsvarą ir tai išlieka iki pat mirties ir jokių pastangų tam daugiau nebereikia, gaunasi savaime. Lygiai taip pat ir plaukti, jei supratai techniką, tai išlieka visam gyvenimui.
Visai nesenai skaičiau knygą apie kinų filosofija. Todėl šiuo metu mano lentynėlėje pilna kinų filosofijos perlų. Ir jaučiu, kad dalis jų taps mano savastim.
Įveik viską, kas nepadoru štai kur žmogaus didybė, bet sąmoningas didybės siekimas daro žmogų ne didžiu, o niekingu. Nesusitepti niekingo pasaulio purvu štai kur dvasios tyrumas. Tačiau tas, kas siekia tyrumo, nusigręždamas nuo pasaulio, taps ne tyras, o tuščias.
Viską tiesiog tobulai dėlioji. Pastangos pradžioje. Paskui tai tiesiog tampa gyvenimu ir tiesiog gyveni džiaugsme ir ramybėje. Tik yra dar kitas jausmas, kai užlieja tokia jausmo banga, to užlieto jausmo išlaikymas ilgiau tik kaip šokolado tirpsmas burnoj, norisi kad tirptų lėčiau, nes malonu. Aš apie tai. Tai kaip žaidimas, labai malonus, gal kiti tuo tarpu vadina kitaip, pvz, "priėmiau D į širdį" ar dar ką, bet man tai nesvarbu.
QUOTE(Staiga @ 2007 11 03, 14:43)
Viską tiesiog tobulai dėlioji. Pastangos pradžioje. Paskui tai tiesiog tampa gyvenimu ir tiesiog gyveni džiaugsme ir ramybėje. Tik yra dar kitas jausmas, kai užlieja tokia jausmo banga, to užlieto jausmo išlaikymas ilgiau tik kaip šokolado tirpsmas burnoj, norisi kad tirptų lėčiau, nes malonu. Aš apie tai. Tai kaip žaidimas, labai malonus, gal kiti tuo tarpu vadina kitaip, pvz, "priėmiau D į širdį" ar dar ką, bet man tai nesvarbu.
O kam to reikia? Tas jausmas ir yra brangus, kad tu juo smaguriauji, o kas būtų jei jis taptu duona kasdieninę tada prarastum pojūtį. Tai tas pats, kad visą tavo gyvenime būtų tik gerai, suptų tik geri žmonės... Nepajutusi neigiamo nemokėsi vertinti teigiamo. Ir pagaliau tu atradai vieną aspektą, ateis laikas pribręsi ir tu suprasi, suvoksi ir kitką, vėliau dar, dar, dar iki begalybės, nes Dievas yra neaprėpiamas.
Atsimink, visi mes euforijoje laukėm kada užaugsim, dabar suaugę ir tai pasidarė kaip ir norma, bet tada tai buvo kažkas nepatirto, paslaptingo. Todėl reikia ieškoti naujo, žinoma nelaidyti atrasto, bet ir neužsiciklinti.
Žinoma viskam reikia minimumo pastangų, bet jei tos pastangos jau virsta pastovumu, kad kažkuo būti, vadinasi nenatūralu.
Kam? Man to reikia.
Jei nuolat, turbūt paspringčiau šokoladu
Dėl nuolatinių pastangų beveik sutinku, čia kaip religingieji kažkodėl nuolat turi Dievo ieškoti, lyg jis slėpynių eitų. Pastangų reik minimalių, kai nušoki nuo tos būsenos. O kaip dėl tos viršukalnės, ant kurios užlipi ir ... pamatai kitą? Čia iš R.Sharma.
Jei nuolat, turbūt paspringčiau šokoladu
Dėl nuolatinių pastangų beveik sutinku, čia kaip religingieji kažkodėl nuolat turi Dievo ieškoti, lyg jis slėpynių eitų. Pastangų reik minimalių, kai nušoki nuo tos būsenos. O kaip dėl tos viršukalnės, ant kurios užlipi ir ... pamatai kitą? Čia iš R.Sharma.
Labai grazus jusu forumas, tiek daug panasiu ir skirtingu minciu. Skaiciau labai susidomejes.
O man Dievą geriau suprast padėjo Mormono Knyga.
Tai unikalus leidinys, pasauliui zinomas jau gerokai virs simtmecio. Tai senoves indenu, gyvenusiu Amerikoje uzrasai, kur daug kalbama apie Jezu Kristu, zinias ir tikejima apie kuri jie turejo daug metu iki ten pasirodant baltiesiems. Mormonas tai vardas senoves indenu istoriko, kuris Dievo vedamas surinko keleto senoves giminiu rastus i viena knyga.
Dabar ja ir lietuviu kalba galima gaut, be to nemokamai is www.saints.lt Net ir bendram supratimui manau kiekvienam vertetu bent pavartyt ta knyga.
O man Dievą geriau suprast padėjo Mormono Knyga.
Tai unikalus leidinys, pasauliui zinomas jau gerokai virs simtmecio. Tai senoves indenu, gyvenusiu Amerikoje uzrasai, kur daug kalbama apie Jezu Kristu, zinias ir tikejima apie kuri jie turejo daug metu iki ten pasirodant baltiesiems. Mormonas tai vardas senoves indenu istoriko, kuris Dievo vedamas surinko keleto senoves giminiu rastus i viena knyga. Dabar ja ir lietuviu kalba galima gaut, be to nemokamai is www.saints.lt Net ir bendram supratimui manau kiekvienam vertetu bent pavartyt ta knyga.
Mormonų bažnyčia labai jauna. Nepykit, bet jos mokymas man netinka ir prieštarauja mano įsitikinimams.
