kaip jusu visu santykiai seimoje? Nes Druskininkuose Sauluteje tai labai daug moteru vyrai palieka kai augina toki vaikeli. 
Nu agutis mes abi dabar rasome viena kitai laiskus kaip jusu visu santykiai seimoje? Nes Druskininkuose Sauluteje tai labai daug moteru vyrai palieka kai augina toki vaikeli.
kaip jusu visu santykiai seimoje? Nes Druskininkuose Sauluteje tai labai daug moteru vyrai palieka kai augina toki vaikeli.
Na su mano vyru tai tokia istorija:kai 36nėštumo sav.sužinojome,kad turėsime apsigimusį vaikelį,tai vakare po echoskopijos kai grįžome namo,buvome šoke...Tą naktį pirmą kartą mačiau savo vyrą verkianti...Labai graudžiai..Dar ir dabar man labai skaudu apie tai kalbėti,nes labai skausminga žiūrėti kaip tavo vyriškis verkia...Bet tai buvo pirmas ir paskutinis(tikiuosi)kartas,kada buvo tokia situacija.Toliau mano brangusis laikėsi šauniai,tvirtai,ryžtingai,visą laiką šypsojos,nors akys švietė neišpasakytu skausmu...O apie save tai nebekalbu...Verkiau dieną-naktį,bandžiau nėščia pasitraukti iš šio gyvenimo,tik vyro dėka dabar rašau šiame forume...Kai gimė Ugniukas,buvo dar sunkiau...Visos tos baisios diagnozės ir gydytoju išvados koks laukia gyvenimas su tokiu vaiku...Tada savo vyrui liepiau pati,kad apsispręstu,arba dabar mane palieka su apsigimusiu vaiku,arba ne,nes paskui gali būti be galo sunku...Tiesa,netgi iš tikrųjų norėjau,kad jis mus paliktų,nes jaučiausi KLAIKIAI...Tai jis pasakė,kad tik žvėrys gali taip pasielgti,ir kad niekas gyvenime jo neprivers palikti savo vaiko,kad ir koks jis būtų,nes tai JO kraujas ir kūnas...
Tai vat ir dabar mano brangusis į visą šį reikalą žiūri labai optimistiškai ir blaiviai,visų vaikelio ligų taip nesureikšmina ir neperdea kaip aš...Šalia tikrai turiu nuostabų vyrą,o vaikai tėvą
Tai vat ir dabar mano brangusis į visą šį reikalą žiūri labai optimistiškai ir blaiviai,visų vaikelio ligų taip nesureikšmina ir neperdea kaip aš...Šalia tikrai turiu nuostabų vyrą,o vaikai tėvą
Zinai agutis beskaitant tavo pasisakyma pradejo asaros byreti. Tikrai turi saunu vyra. Kai buvau Druskininkuose viena mama sako " o kaip vyras, dar Jusu nepaliko? AS sakau, ne, kad lyg ir nesiruosia palikti, o ji sako pamatysi praeis 2, 3 metai jam viskas atsibos ir paliks", as apie jos vyra nieko neklausiau, bet manau, kad tai buvo tikrai vyro iskaudinta moteris. Gal but kai kuriems vyrams sunku isgyventi tai ir jie pasitraukia, buna, kad pasitraukia ir mamos, savo vaikucius palikdamos seneliams ar globos istaigoms. Bet kam nuo to geriau 
Musu tetis taip pat labai saunus. Labai myli, rupinasi vaikuciu. Kai vaikutis gime ir ji isveze i Kauno klinikas. Tai jis diena vaziuodavo pas vaikuti i Kauna, vakare ir nakti likdavo su manimi ligonineje. Ir taip keturias dienas, kai mane isleido is ligonines ir as pati galejau buti su vaikuciu. Ir dabar kai tik turi laisvo laiko stengiasi kuo daugiau su juo pabuti, labai graziai vienas su kitu bendrauja. Manau, kad kitaip ir neturetu buti. Mes visur kartu
Musu tetis taip pat labai saunus. Labai myli, rupinasi vaikuciu. Kai vaikutis gime ir ji isveze i Kauno klinikas. Tai jis diena vaziuodavo pas vaikuti i Kauna, vakare ir nakti likdavo su manimi ligonineje. Ir taip keturias dienas, kai mane isleido is ligonines ir as pati galejau buti su vaikuciu. Ir dabar kai tik turi laisvo laiko stengiasi kuo daugiau su juo pabuti, labai graziai vienas su kitu bendrauja. Manau, kad kitaip ir neturetu buti. Mes visur kartu
Oi krista31 savo Ugnelio ir aš norėjau atsisakyti,ir net labai 
Taip skaudžiai man protas buvo aptemęs...Kai pagalvoju,tai klaiku darosi...Pirmiausia mane,aišku,nuo to sulaikė vyras,ir dar tai kad esu įvaikinta,ir per tas dienas kai gydytojai laukė kada pasirašysiu dokumentus,kad atsisakau savo vaiko,man paskambino tikroji gimdytoja(čia atskira istorija...)paklausti kaip vaikelis...Ir tada aš jai išrėžiau,tiesiog IŠRĖKIAU,kad JI manęs SVEIKOS atsisakė,paliko kaip šunį numestą,o aš savo vaiko,kad ir apsigimusio NIEKADA nepaliksiu...Oi mamytės tik tada supratau kokia yra gyvenimo prasmė...Tik tada man akys prašviesėjo...Tik tada pajutau begalinę meilę tam savo neįgaliam vaikučiui
Taip skaudžiai man protas buvo aptemęs...Kai pagalvoju,tai klaiku darosi...Pirmiausia mane,aišku,nuo to sulaikė vyras,ir dar tai kad esu įvaikinta,ir per tas dienas kai gydytojai laukė kada pasirašysiu dokumentus,kad atsisakau savo vaiko,man paskambino tikroji gimdytoja(čia atskira istorija...)paklausti kaip vaikelis...Ir tada aš jai išrėžiau,tiesiog IŠRĖKIAU,kad JI manęs SVEIKOS atsisakė,paliko kaip šunį numestą,o aš savo vaiko,kad ir apsigimusio NIEKADA nepaliksiu...Oi mamytės tik tada supratau kokia yra gyvenimo prasmė...Tik tada man akys prašviesėjo...Tik tada pajutau begalinę meilę tam savo neįgaliam vaikučiui
Ką jau čia...Visos mes tokios,išskyrus tik tas kaip mano gimdytoja
Kas liečia dėl tėvelių, nors visą laiką vaiką auginau viena, be tėčio (tik aišku nepamiršus didžiulę mamos pagalbą nuolat), bet apsidairius aplinkui, man kaip tik pasirodė, kad tokie vaikučiai suartina tėvelius. Na, silpnieji (tėveliai)aišku atkrinta, bet jei žmogus stiprus, tai gali tik dar labiau suartinti šeimą. Kalbu ne iš praktikos 
, bet man kažkaip tai taip atrodo 
, bet man kažkaip tai taip atrodo
Pritariu andrilei Daug kas sako:"vat gimė neįgalus vaikas,ir vyras "pasipustė" padus,todėl,kad tas vaikas "kitoks"..."Man atrodo,tai visiška nesąmonė.Jei vyras paliko gimus neįgaliam vaikui,tai tikrai ne vaikelio kaltė,nes toje šeimoje ir taip nebuvo abipusio supratimo,santarvės ir t.t.Vaikelis tik gal paskubino tuos reikaliukus,kas ir taip vėliau ar anksčiau būtų įvykę,ar būtų,ar nebūtų gimęs neįgaliukas...
Daug kas sako:"vat gimė neįgalus vaikas,ir vyras "pasipustė" padus,todėl,kad tas vaikas "kitoks"..."Man atrodo,tai visiška nesąmonė.Jei vyras paliko gimus neįgaliam vaikui,tai tikrai ne vaikelio kaltė,nes toje šeimoje ir taip nebuvo abipusio supratimo,santarvės ir t.t.Vaikelis tik gal paskubino tuos reikaliukus,kas ir taip vėliau ar anksčiau būtų įvykę,ar būtų,ar nebūtų gimęs neįgaliukas...
Man atrodo kad labai daug priklauso nuo vyro (koks jis), žinot bet ir mano galvoj buvo tokių minčių :gal paliks ( buvau dar nėščia, bet žinojom apie diagnozę) Aišku dabar gėda dėl tokių minčių, nes suprantu kad vaikas čia ne prie ko. Bet pažiūrėkit kiek vaikų auga be tėvų, be mamų ir dauguma iš jų yra sveiki. 
( buvau dar nėščia, bet žinojom apie diagnozę) Aišku dabar gėda dėl tokių minčių, nes suprantu kad vaikas čia ne prie ko. Bet pažiūrėkit kiek vaikų auga be tėvų, be mamų ir dauguma iš jų yra sveiki.
Jus visos esat labai teisios. As manau, kad ir kokie geriausi santykiai butu , vistiek iki galo vienas kito gerai nepazystame. Ir tik atsitikus nelaimei viskas isryskeja. Vieni sprunka kiti dar labiau glaudzia. Musu seimoje kai viskas buvo gerai, atrode, kad mano vyras kaip ir visi vyrai, o atsitikus nelaimei isaiskejo, kad jis ypatingas vyras 
vat kada as supratau
vat kada as supratau
Laba diena ,
Atsiprasau užvedžiau labai skaudžią temą. Musų tėtis irgi nuostabus
.Mus labai myli.....Mes tai nieko nežinojome iki pat gimdymo ir po jo nezinojome kaip bus...Man niekas net nesiūlė atsisakyti savo vaikelio.Mes susitaikeme su ta mintims ir gyvenom,aš neklausiau jo nieko kaip jis nori elgtis jis papraščiausisi mumis rūpinosi. Dabar jie su sūnumi kartu važiuoja i sanatorija tai gydytojai vis gazdina kad tiek daug mamyčių ar nebijote palikti tėvelio tarp jų O aš manau jeigu bus taip skirta tai jo niekaip neapsaugosi.(Vyras pasakojo ,kad ten vienišos mamytės tai labai stengiasi užkalbinti) Bet juk ji jau saugo 16m. sūnus
Manau, kad vaikelis su negalia duoda daug stiprybes ir gyvenimo išminties,didesnių siekių ir abipusio supratimo.Juk aš ištekėjau 18m.(nėščia nebuvau...) O dėl antro vaikelio buvo visokių minčių ar lauktis ar ne...
Atsiprasau užvedžiau labai skaudžią temą. Musų tėtis irgi nuostabus
.Mus labai myli.....Mes tai nieko nežinojome iki pat gimdymo ir po jo nezinojome kaip bus...Man niekas net nesiūlė atsisakyti savo vaikelio.Mes susitaikeme su ta mintims ir gyvenom,aš neklausiau jo nieko kaip jis nori elgtis jis papraščiausisi mumis rūpinosi. Dabar jie su sūnumi kartu važiuoja i sanatorija tai gydytojai vis gazdina kad tiek daug mamyčių ar nebijote palikti tėvelio tarp jų O aš manau jeigu bus taip skirta tai jo niekaip neapsaugosi.(Vyras pasakojo ,kad ten vienišos mamytės tai labai stengiasi užkalbinti) Bet juk ji jau saugo 16m. sūnus Manau, kad vaikelis su negalia duoda daug stiprybes ir gyvenimo išminties,didesnių siekių ir abipusio supratimo.Juk aš ištekėjau 18m.(nėščia nebuvau...) O dėl antro vaikelio buvo visokių minčių ar lauktis ar ne...
