Pagaliau radau laisva minute. Labutis visiems. Noriu paklausti nuo kokio amziaus vaika jau galima vezti i sanatorija. Kur reikia kreiptis?
alialeks, į sanatorija leidžia nuo metuko, Druskininkuose buvo tokiu. Kreiptis reikia pas savo pediatrą poliklinikoj arba pas neurologą. Mes tai pradėjom važinėti nuo 2 metukų, bet aš manau kad galėjom ir anksčiau, o nevažiodavom dėl to, kad aš buvau tokia naivi laukiau kol pasiūlys... bet laiku supratau kad reikia pačiai kovot už vaiko sveikatą, skaityti įstatymus... tai va mums bus 3 metukai ir mes dabar sanatorijoje 3 karta, viena karta buvom raidos centre, tai kai grįš vaikas iš sanatorijos važiosim i raidos centą. Su mažiukais važiuoja i raidos centrą.
Na sveikos mamytės 
Jūs čia dėl,tų sanatorijų kalbat...Man ačiū dievui niekur sunkiai nei vargt nereikėjo,nei kovoti,o nereikėjo dėl to,kad visada kur nors eidama prašyti,gerai pasikaustau įstatymais,o įstatymai,kaip žinome,yra neginčyjami 
Svarbiausia,visur laikytis tvirtai ir žinoti kas priklauso tavo vaikui,kas ne...Esu labai griežta šiais klausimais...Jei nebūčiau,tai mano vaikas šiandien negyventu,nes mano vaiko nei operuoti nenorėjo,nei prižiūrėti...Nors aišku,gal lengva man čia kalbėti,kai turiu Žanos Dark charakterį 
Nesakau,kad lengva visur buvo...visko buvo:ir ašarų,ir pykčių su kai kuriais gydytojais(aš juos jų profesiją labai gerbiu,bet kai kurie gydytojai tikrai jos neverti),bet tai yra labai geros gyvenimo pamokos...O mano kalbos moralas toks:niekur nereikia užmerkti akis,ypač kai eina kalba apie tavo vaiką,nereikia dvejoti nei akimirkos,reikalaujant,tai kas tavo vaikui priklauso,juk turime būti visą laiką tvirtos,nors būtų ir beprotiškai sunku 
Jūs čia dėl,tų sanatorijų kalbat...Man ačiū dievui niekur sunkiai nei vargt nereikėjo,nei kovoti,o nereikėjo dėl to,kad visada kur nors eidama prašyti,gerai pasikaustau įstatymais,o įstatymai,kaip žinome,yra neginčyjami Svarbiausia,visur laikytis tvirtai ir žinoti kas priklauso tavo vaikui,kas ne...Esu labai griežta šiais klausimais...Jei nebūčiau,tai mano vaikas šiandien negyventu,nes mano vaiko nei operuoti nenorėjo,nei prižiūrėti...Nors aišku,gal lengva man čia kalbėti,kai turiu Žanos Dark charakterį Nesakau,kad lengva visur buvo...visko buvo:ir ašarų,ir pykčių su kai kuriais gydytojais(aš juos jų profesiją labai gerbiu,bet kai kurie gydytojai tikrai jos neverti),bet tai yra labai geros gyvenimo pamokos...O mano kalbos moralas toks:niekur nereikia užmerkti akis,ypač kai eina kalba apie tavo vaiką,nereikia dvejoti nei akimirkos,reikalaujant,tai kas tavo vaikui priklauso,juk turime būti visą laiką tvirtos,nors būtų ir beprotiškai sunku
Mamytės,vis jūsų visų užmirštu paklausti,kada sužinojote apie savo vaikelio negalias:ar nėštumo metu ar po gimdymo.Aš pati sužinojau 36nėštumo savaitę,ir kiek susipažįstu su mamomis kurios turi vaikus su šiom diagnozėm,tai visos sužinojo taip pat nėštumo pabaigoj,nors mano draugė iš Prancūzijos sakė skaitė internetiniuose Belgijos puslapiuose,kad patyrę gydytojai šiuos apsigimimus jau mato 11nėštumo savaitę 
Aš tai sužinojau nėštumo metu ( 8 mėn), mano gydytoja pamatė bet nieko iškart nepasakė ir tik po to kai buvo patvirtinta diagnoze. .. Kai mums pastatė diagnozę, tai pasakė tipo stuburo išvarža tai faktas, vaikas kai gims iškart operuos, bet ar tai bus plastica ar daug daugiau niekas jums nepasakys...
Dėl nustatymo, tai labai daug priklauso nuo gydytojo ir nuo tuo kuriai nėštumo grupei tu priklausai ( pvz., mano draugės pirmas vaikelis mirė, tai kai ji buvo nėščia su antru, tai jai iškart davė siuntimą į Santariškius kur daroma echoskopija su geru echoskopu, tai sakoma kad jie ten net pirštus skaičiuoja ir gali pastebėti įvairių nukrypimu...)
Dėl nustatymo, tai labai daug priklauso nuo gydytojo ir nuo tuo kuriai nėštumo grupei tu priklausai ( pvz., mano draugės pirmas vaikelis mirė, tai kai ji buvo nėščia su antru, tai jai iškart davė siuntimą į Santariškius kur daroma echoskopija su geru echoskopu, tai sakoma kad jie ten net pirštus skaičiuoja ir gali pastebėti įvairių nukrypimu...)
O aš lankiausi visą nėštumą pas privatų ginekologą,kuris ir darė echoskopus ir tepastebėjo 38sav kad prasiplėtę smegenų skilveliai,ir dar nuramino,kad džiaugtumėmės,kad stuburo išvaržos nėra...Bet mes nieko nelaukę nuvažiavom į Kauno klinikas,tai ten ir pastebėjo,kad yra didžiulė stuburo išvarža,dėl to kad išvarža didelė,mums pasakė,kad vaikiukas gimdymo nesulauks,mirs pilve...Nemirė,bet prieš pat gimdymą pasirašiau dokumentus,kad jei mirs gimstant,pretenzijų nreikšim...Rašėmės,o širdys krauju sruvo,tik dėkoju Dievuliui,kad leido cezario pjūvį rinktis,nes mano draugei iš Palangos,kuri augina 3m mergaitę su stuburo įšvarža,neleido rinktis,ji gimdė natūraliai,tai jos mergaitė po gimimo išgulėjo 4mėn komoje!!!Nes mergaitei slystant gimdymo takais,jai dar labiau užspaudė tą išvaržą,ir dar labiau pakenkė... 
Labas visiems. As irgi sužinojau tik 32 savaičiu. Gydytoja pastebejo kai darė ehoskopiją ir iš karto dave siuntimą į Vilnių pas genetikus. Ten diagnoze patvirtino ir sake kad tokio vaiko geriau netureti, kad geriau jis pas Dievuli iskeliautu, kad jis bus kaip darzove ir t.t. Nezinau kaip as isgyvenau tuos 2 menesius iki gimdymo. Gymdyti mane issiunte i Kauna. Ten klause kaip as noriu gimdyti pati ar cezeri? Daktaras sake kad jei pati gimdysiu man geriau, bet vaikui blogiau. Jei cesari daris tai man blogiau , vaikui geriau. Pasirinkau cezari.
Jei Jus suzinotumet apie tokio vaiko diagnoze anksciau , Jus galetumet padaryti aborta? As tai ne. Jei Dievas dave toki vaika reiskia Jis man reikalingas . Dievas duoda tokius isbandymus tik labai stipriems zmonems. Ir mes turim auginti tuos angeliukus ir duoti jiems viska ka galetumem duoti. As kada gulejau Kaune su vaiku, pamaciau berniuką 12 metų. Pas ji stuburo išvarža didžiulę ant nugaros neoperuota . Jis pastovei važinedavo po skyriu su vežimeliu. Jis buvo toks mielas visas kaip saulute švietė. Aš paklausiau jo mamos, ar sunku auginti tokį vaikelį. Ji sakė, kad tas vaikas jai duoda tiek džiuagsmo ir laimės ir ji neisivaizduoja gyvenimo be to vaikelio.
Laikykitės, mūsų vaikai atneš mums dar daug džiaugsmo ir laimės.
Jei Jus suzinotumet apie tokio vaiko diagnoze anksciau , Jus galetumet padaryti aborta? As tai ne. Jei Dievas dave toki vaika reiskia Jis man reikalingas . Dievas duoda tokius isbandymus tik labai stipriems zmonems. Ir mes turim auginti tuos angeliukus ir duoti jiems viska ka galetumem duoti. As kada gulejau Kaune su vaiku, pamaciau berniuką 12 metų. Pas ji stuburo išvarža didžiulę ant nugaros neoperuota . Jis pastovei važinedavo po skyriu su vežimeliu. Jis buvo toks mielas visas kaip saulute švietė. Aš paklausiau jo mamos, ar sunku auginti tokį vaikelį. Ji sakė, kad tas vaikas jai duoda tiek džiuagsmo ir laimės ir ji neisivaizduoja gyvenimo be to vaikelio.
Laikykitės, mūsų vaikai atneš mums dar daug džiaugsmo ir laimės.
Norėčiau dar pasisakyti dėl aborto...Aš esu prieš juos itin nusistačiusi,bet jeigu būčiau labai anksti sužinojusi,kad mano vaikiukas bus su tokiais sunkiais apsigimimais,man atrodo,kad būčiau ryžusis abortui <_<Bet dabar,kada jau turime Ugniuką,net negaliu apie tai galvoti...Nors mano patirtis labai skaudi,nes aš kai sužinojau,kad turėsim neįgalų vaikelį ir laukdama gimdymo norėjau išeiti iš šio pasaulio...AČIŪ vyrui ir savo šeimai,kad apsaugojo nuo šio žingsnio...Nors ir kai gimė Ugnius nenorėjau gyventi,nenorėjau ir kad vaikas gyventų...Kiekvieną minutę meldžiau Dievulį,kad jį pasiimtų pas save ir neleistų kankintis jam...Net bijojau pažvelgti į jį,bijodama išvysti monstrą...Bet kai pamačiau savo angeliuko akeles,visi ledai ištirpo mano širdy.Nesakau,kad ir vėliau nebuvo baisių minčių apie savo vaiką,net gėda prisiminti 
...Atleiskit mamytės už tokią atvirą išpažintį,bet nenoriu,savęs parodyti kaip supermamytės,kuri niekada nesuabejojo savo meilę neigaliam vaikui 
...Atleiskit mamytės už tokią atvirą išpažintį,bet nenoriu,savęs parodyti kaip supermamytės,kuri niekada nesuabejojo savo meilę neigaliam vaikui
Taip. Aš irgi pirmuosius metus prisimenu lyg košmarą. Juk tuo metu atrodo lyg pasaulis griūtų. Reikia laiko kad susigyventum su tokiais pasikeitimais. Tuo labiau kad nuo pirmos dienos buvau viena, turiu omenyje be tėvelio. Nors visą tą laiką labai padėjo mama. Bet šiandiena aš savo vaiką galiu įvardinti pačiu svarbiausiu savo gyvenimo mokytoju. Kartais pagalvoju, jei galetum sugrąžinti laiką atgal, būtų nėštumo pradžia ir sužinočiau vaiko diagnozę. Ar daryčiau abortą. Iki šiol neturiu atsakymo. Pagalvojus apie vaiko fizinį skausmą, mamos dvasinį skausmą, apie tai ko,atsisakai turėdamas tokį vaiką,linksti į vieną pusę. Na o pamasčius apie tuos mažus stebūklus, kuriuos patiri šalio tokio vaikelio, apie tai kokia tampi šalia jo, tai kategorškai svarstyklės krypsta į kitą pusę.
Na o sužinojau po vaiko gimimo (cezario pj.) Gimdymas buvo priešlaikinis, 33 sav. gimė mažytis, ne dviejų kg.nesvėrė. Šiandiena pamasčius man atrodo kad gyditojai tada ir pamatė. Mat buvo kalbama apie natūralų gimdymą, bet po echoskopo sekė pakartotinis echoskopas, po to nusprendė daryt pjūvį. Tik man nieko nesakė. O ir gerai. Vis tiek jau nieko pakeist negali.
Na o sužinojau po vaiko gimimo (cezario pj.) Gimdymas buvo priešlaikinis, 33 sav. gimė mažytis, ne dviejų kg.nesvėrė. Šiandiena pamasčius man atrodo kad gyditojai tada ir pamatė. Mat buvo kalbama apie natūralų gimdymą, bet po echoskopo sekė pakartotinis echoskopas, po to nusprendė daryt pjūvį. Tik man nieko nesakė. O ir gerai. Vis tiek jau nieko pakeist negali.
Aš tai net nenoriu galvoti ar padaryčiau aš aborto jeigu žinočiau..., nes echoskopija yra echoskopija, gydytojai ne visada teisi, kartais jie klysta ...nes mano atveju, man 2 kart darė echoskopija perinatologiniam skyriui, tai jie 2 kart statė diagnozė kad su inkstai kažkokia problema (nelabai atsimenu diagnozė), o jau KMUK gydytojas (Gintautas 
), pažiūrėjo ir sako kad inkstai normoj, ir kai Daniil gimė jie darė jam inkstų echoskopija ir jie patvirtino kad viskas tvarkoj (tfu, tfu, tfu).
Man darė cezarį, bet tos 2 mėn. iki gimdymo buvo košmaras (ašarų, baimė...siaubas), tai su gimdymo taip pat buvo neaišku, nes Vilniuj sakė per cezarį gimdysi, KMUK gydytojas kad jauna, 1 nėštumas geriau pati gimdyk, tai kai man prasidėjo sąrėmiai, gimdymas, tai paskutinė minutė jie pergalvojo ir dėl vaiko gerumo apsisprendė gimdymą užbaigti per cezarį. Bet žinot ką aš labai prisimenu, kad tas lapkričio rytas buvo toks saulėtas, aš pažiūrėjau į saulę ir pagalvojau viskas bus tvarkoj.
), pažiūrėjo ir sako kad inkstai normoj, ir kai Daniil gimė jie darė jam inkstų echoskopija ir jie patvirtino kad viskas tvarkoj (tfu, tfu, tfu). Man darė cezarį, bet tos 2 mėn. iki gimdymo buvo košmaras (ašarų, baimė...siaubas), tai su gimdymo taip pat buvo neaišku, nes Vilniuj sakė per cezarį gimdysi, KMUK gydytojas kad jauna, 1 nėštumas geriau pati gimdyk, tai kai man prasidėjo sąrėmiai, gimdymas, tai paskutinė minutė jie pergalvojo ir dėl vaiko gerumo apsisprendė gimdymą užbaigti per cezarį. Bet žinot ką aš labai prisimenu, kad tas lapkričio rytas buvo toks saulėtas, aš pažiūrėjau į saulę ir pagalvojau viskas bus tvarkoj.
O aš gimdžiau vasario vidury,tai man 2005 metų žiemos sniegas ir saulė visą laiką atrodė be galo juodi,ir tik dabar vėl pradedu matyti saulės skaistumą,gėlių gražumą,pievų žalumą...Bet pagalvojus,esu ir nereali verkšlentoja,nes vis galvoju,kas yra blogai,ką praradau,gimus Ugniui,ką galėjau turėti jei jis nebūtų neįgalus,bet ar ne metas man pagalvoti apie tai ką turiu,o turiu labai daug:nuostabų vyrą,mylinčius tėvus(o jų galėjau neturėti,nes esu įvaikinta)ir du puikius vaikiukus...Nesvarbu,kad vienas iš jų yra KITOKS...KITOKS,tai nereiškia blogesnis už sveikus vaikiukus.Taigi mielosios mano,stenkimė gyvenime skaičiuoti vien pliusus,nors ir atrodytų,kad jų mažiau,nei minusų 
(ir tai šneka JUODA pesimistė )
(ir tai šneka JUODA pesimistė )
Mamos, o jums kada nors aiškino dėl ko tas apsigimimas???
Aš tai viena kata paklausiau, tai paaiškino kad daug priežasčių (gal būt genetiškai, aplinka, vitaminų trukumų), bet tiksliai nežino.
Aš tai viena kata paklausiau, tai paaiškino kad daug priežasčių (gal būt genetiškai, aplinka, vitaminų trukumų), bet tiksliai nežino.
