QUOTE(tacka RU @ 2010 06 28, 17:58)
o aš stengiuosi niekada neužlipti ant tarpo tarp plytelių gatvėj, kai laikrodyje pamatau, kad valandos sutampa su minutėm (pvz.: 11:11) visuomet sugalvoju norą ir pabeldžiu į laikrodžio ekraną, iš mašinų numerių raidžių mėgstu dėlioti žodžius, niekada neišgeriu arbatos iki galo, nemėgstu pakelti ragelio nežinomam numeriui, klausant kokią nors dainą mintyse kuriu klipą, kad ir kaip būtų karšta pėdos visada turi būti užklotos, nes kitaip neužmigsiu, klausant, kai kažkas ką nors pasakoja, ar klausia tvarkingai viską išklausau, kartais net palinksiu galvą arba sumurmu mhm, ane?, tačiau nieko nebūnu išgirdus ir, kai pasakojimas baigtas paklausiu KĄ? tada vėl viską per naują turi žmogus pasakot, tačiau taip darau tikrai ne iš piktumo ar dėl to, kad man neįdomu, kai valgau namuose, būtinai valgau tik su viena šakute, kuri man labai patinka, nes jei valgysiu su kita tai atrodo, kad bus ne taip skanu, nemėgstu valgyti prie man mažai artimų žmonių, turi būt jau tikrai geras, artimas žmogus, kad galėčiau prie jo imti valgyti. na kolkas tik tiek prisiminiau savo keistumų
Panasiai ir man su plytelem, su sakute, saukstu ir puodeliu, negaliu is kito gerti kavos ryte - neskanu, kad ir tokia pacia gerciau, is masinu nr raidziu delioju zodzius, o skaicius sudedu ir turiu ziauria mada skaiciuoti, sededama ir laukdama autobuso - skaciuoju kiek pvz raudonu masinu pravaziavo ir pan., budama kokioj patalpoj permetu akim apytiksliai kiek sviesiaplaukiu, tamsiaplaukiu ir pan zmoniu, su zmogum bendraudama skaiciuoju kiek jis turi poriniu dalyku )nezinau kaip issireiskti) dvi akys, dvi rankos ir t.t...kartais tai taip vargina:/