Labukas visoms.
Žioguti ,Žinau,kad čia tik žodžiai ir labai sunku taip sausai raštu paguosti, bet tikrai,nenusimink,viskas bus gerai.Žinai su mumis per gomuriuko op.gulėjo viena mergytė,kuriai irgi buvo atsiradusi skylytė gomuriukį.bet tikrai jos op.vyko labai trumpai,viskas gerai praėjo,o po 2d. savaitgalį praleido svečiuose pas vilniečius. esu gidėjusi gerą posakį:
Gyvenimas panašus į zebrą: po juodo dryžio visuomet eina baltas. Na juk turi kada nors pradėti sektis- tikėkim tuo.
Vilmux man net šiurpuliukai perbėgo per kūną,kai perskaičiau ,kad jūs pažįstami su Justukės tėveliais.

Žinoma,kad prisimenu,nuostabūs žmonės,mus labai palaikė,o šuniuką,kurį jie mums padovanojo turime ligšiol.Didžiausi linkėjimai ir jų šeimynukei, tikiuosi Justė jau labai graži,didelė panelytė užaugus.
O kad vaikučiai judrūs,tai išties nuostabu,juk jeigu sėdėtų kampe tyliai- sakytume,kad čia jau kažkas negerai..