nelengva kai tiek daug prirasyta, o namuose dar vaikai neuzmigdyti Beveik visose situacijose atpazinau save (tiksliau sakant atpazinau jausmus, bet tokiu drastisku priemoniu kaip kai kas minejo, tokiu kaip laidu karpymas, elektros jungimas ar monitoriaus ismetimas, nedrisau naudoti). Juk ir pati nenoreciau, kad kazkas man skelbtu kazkokius ultimatumus ar stumdytu. Daugu daugiausia esu uzstojusi ar isjungusi monitoriu ir tai tik isvesta is pusiausvyros, kai megini zmogu kalbinti grazuoju, nori issakyti sirdies skaudulius, o jo akys nukreiptos tik i ekrana.
Kompiuteris musu seimoje daugiau kaip 10metu. Tai mokymosi priemone ir darbas, hobi ir informacijos saltinis, todel nematau dideles tragedijos, kai dalis dienos laiko praleidziama prie jo. Net ir tie patys zaidimai. Kuo jie blogai, jei tik taip tinka vyrui atsipalaiduoti (kuri noretumete, kad vyras reguliuotu kaip jums ilsetis?). Svarbu (cia jau nieko naujo nepasakysiu
) saikas!O pati isgyvenau ir tylu laukima vos susituokus, ir pykcius, kai viskas igriso, galiausiai bendravimo stoka kompensavau lankymusi chatuose, kol ten neatsivilko ir vyras
tai buvo metas, kai as nusprendziau, kad nera prasmes ziuret i vyro nugara, juk galima atrasti ka veikt. Aisku tai, kad turim atskirus kompiuterius lengvina situacija. Kitaip cia nerasyciau Galbut yra vyru, kurie pasiduoda prasymams, santazui, dar baisiau man butu issaukti vyrui gailesti, todel as vadovaujuosi taisykle "kai vejiesi - bega, kai begi - vejasi"
Bukim idomios!Manau dabar jau viskas tvarkoj (nors nieks nesako, kad gali buti ir geriau)
P.S. O is cia skaitytu situaciju mane gasdino tik tos, kai zmogus nejaucia ribu ir virtualaus pasaulio neapleidzia net turedamas sveciu.
ir dar, gaila, kad cia yra tik keleto vyru nuomones, verta isklausyti juos, nes gali buti, kad jie kalba tai, ko nedrista ar nemoka issakyti musu vyrai.
