visokius pavojingus daiktus senai jau sukroviau ten, kur vaikis nepasiekia (jaučiu, greit ant spintų viršaus perkraustysiu, bo pasiekiami plotai plečiasi), todėl galiu palikt žaist vieną, nebijodama kad užsimes ant galvos kaktusą (nors visgi vieną gėlę su daug daug lapų spėjo užsimest ant galvos- stovėjo visas kaip papuasas, žeminas nuo galvos iki kojų, su iš ausų kyšančiais lapais ir visas be galo laimingas)
o žaislus mėto, kur nori...po truputį žaidimo forma jau bandau išmokyt sudėt atgal į dėžę
žino, kas yra negalima, ale pasitaiko tokių momentų, kai ima ir apkursta
o kambarių tvarkymas man visai patinka, tai ir nepervargstu (na, kol kas nedirbu, gal todėl)