Amžinas BARDAKAS ir pas mus

Man jau taip savęs gaila, einu ir einu su tuo šiupeliu ir skuduru, o galo kaip nėr taip nėr

O kas liečiant trupinius, tai jaučiuosi kaip kokiam paukščių narve, visur tų trupinių pilna, tai ir šluoji juos

Kai auginom pirmąjį, turėjom šunį - tai jis kaip tas teletabių siurblys visus tuos trupinius surinkdavo iš visų kampučių

bet tuomet kankino kita bėda - visur tie šuns plaukai

Tai dabar galvoju, kad vis tik tas trupinynas geriau, nei plaukynas, net ir ant išskalbtų vaiko pėdkelnių
Joa apie idealiai sutvarkytus namus tenka kol kas pamiršti, kaip ir apie naujų, gražių baldų pirkimą ir remontą, nes tie naujieji greit pasidarys senieji, o dabar net negaila kai matai vaiko eksperimentus ant sekcijos, sienų, minkšto kampo ir t.t...
Bet kaip nesinervint dėl tos nuolatinės betvarkės? Jau atrodo pakeitus esu požiūrį, vertybes, bet kai pamatau betvarkę po 15 min., oj kaip sunku susivaldyt nepykus ir savęs negailėjus