QUOTE(Rutuliuke @ 2009 10 14, 23:54)
Aš dar per trumpai esu, kad labai išsamiai aprašyčiau. Tačiau kol kas taip, jaučiuosi. Sunku paaiškinti, tiesiog kitokie žmonės (nesakau, kad blogi, kaip tik draugiški dažniausiai), su kitokia istorine patirtim. Taip, man visai nejuokingas jų humoras; nepatinka jų maistas; ne visada patinka požiūris į gyvenimą, paviršutiniškas bendravimas (Oh... hello... how are you... fine blah blah blah). Jei neturėčiau tikslo mokytis, nevažiuočiau, na nebent dar gerą darbą kurį laiką padirbėti, bet jei turėčiau šeimą, norėčiau dėl jau anksčiau išvardytų priežasčių gyventi savo šalyje.
O kol kas nežinau, jei bus galimybė važiuoti mokytis dar į kitą šalį per ERASMUS, vėl bandysiu. Taip užkrečiama. Reikalas tas, kad įgyji patirties, užsigrūdini, ir tai yra labai gerai

O kur tu norėtum išvažiuot ir kokiu tikslu?
Sunku kažką patarti, juk tu pati save geriau pažįsti ir žinai, ar išgyventum ir kiek ilgai laiminga jaustumeis, kai artimi žmonės toli nuo tavęs

Jei taip, pabandyk.
As irgi is pradziu sunkiai pritapau - ir "hi, how are you?" erzino, ir maistas neskanus buvo. Bet dabar, po beveik 5 metu supratau, kad tie ju pasisveikinimai ne siaip sau - ne suruge "laba diena" - jie tikrai domisi, kaip tau einasi. Bent jau ten, kur as gyvenu, taip yra. Gal kartais tikrai nera laiko plepet. Bet tas "how are you" bet kada gali pasidaryt bet kokio pokalbio tema.
O maistas manau neskanus buvo, nes nezinojau, kur eit valgyt. Ka tik atvaziavus pinigu nebuvo, tai ir eidavau i take away arba vietines reiksmes uzeigas, valgydavau aliejuj spirgintas bulvytes fri arba preskus mesos guliasus .. Bet Lietuvoj niekad nesu valgius skanesnio sumustinio su fetos suriu, zaliuoju pesto ir ispaniska chorizo.. Ir steikai cia nuostabus..

O gal as jau pripratau ir adaptavausi..?