deja, labiau pasidomejus, suzinotumet, kad prisiminimus turi zmoguciai net issciose budami, nes pirmiausia smegenys formuojasi 
                
                                    
                
                
                
            
                As irgi kazkur skaiciau, kad mazi vaikai dar prisimena savo gimimo diena arba muzika, kurios klausesi budami mamos isciuose.
Tik va neprisimenu, kokia buvo isvada, kodel tas pamirstama veliau
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            Tik va neprisimenu, kokia buvo isvada, kodel tas pamirstama veliau
QUOTE(Makarončikė @ 2007 11 18, 15:50)
Prisimenu kai mano tėtis mane norėjo su diržu metalinniu prilupt, kažką labai prisidirbus buvau. Bet sesė atbėgo ir išgelbėjo mane 
Prisimenu ,kaip ateidavau pas močiutę tą dieną kai išskrisdavo gandrai , ir naktį keldavomės žiūrėt kaip jie skrenda ir dainuodavom dainą apie gandrus
 
Prisimenu kaip mano babytė man duodavo saldainių pro langą, nors mama ir neleisdavo
Prisimenu ,kaip ateidavau pas močiutę tą dieną kai išskrisdavo gandrai , ir naktį keldavomės žiūrėt kaip jie skrenda ir dainuodavom dainą apie gandrus
Prisimenu kaip mano babytė man duodavo saldainių pro langą, nors mama ir neleisdavo
man ir panasiai buvo, tik mane isgelbejo brolis, tai visi piktumai isgaravo kai brolis uzstojo mane.
                Aš kažkaip stengiuosi prisiminti tik gražiausius ir smagiausius dalykus iš savo vaikystės. O prisimenu nuo labai mažų dienų.
Pamenu, kad tėvai beveik kas vakarą paleisdavo magnetofoną, o aš šokinėdavau lovelėj ir dainuodavau "Šėriau šėriau gaidį" (Modern Talking, Chery lady)
 
Dar pamenu, kad buvau jau visai nebemaža, bet tėtis pasisodino į sportinį vežimėlį ir kaip išprotėjęs vežiojo po kambarius. Atsimenu, kad buvo labai daug juoko
  Ir kaip nukirpau pusseserei blakstienas, nes jau visom lėlėm buvom nukirpę (istorija baigėsi laimingai, ataugo gražios)... Dar labai labai daug...
Kai apgalvoju apie savo vienintelį senelį, kurio jau nebėr (visiems kitiems - ilgų sveikatos metų
 ), tai iškart iškyla čemodano su kvapnia palangos duona, šlapia dešra ir tarybinės pepsikolos buteliuku vaizdas... ir viskas taip kvepia   
  
Ir dar pamenu, kaip gimė mano brolis ir jis mane apsiusiojo
                
                                    
                
                
                
            Pamenu, kad tėvai beveik kas vakarą paleisdavo magnetofoną, o aš šokinėdavau lovelėj ir dainuodavau "Šėriau šėriau gaidį" (Modern Talking, Chery lady)
Dar pamenu, kad buvau jau visai nebemaža, bet tėtis pasisodino į sportinį vežimėlį ir kaip išprotėjęs vežiojo po kambarius. Atsimenu, kad buvo labai daug juoko
Kai apgalvoju apie savo vienintelį senelį, kurio jau nebėr (visiems kitiems - ilgų sveikatos metų
Ir dar pamenu, kaip gimė mano brolis ir jis mane apsiusiojo
                Nelabai ka ir beatsimenu. Bet buna, kad muzika, kvapai ar kitos detales primena vaikyste 
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            
                Prisimenu, kaip pradingo mano šviesiai žali flaneliniai šliauštiniai. Labai pergyvenau, o mama sakė, kad skalbimo mašina juos prarijo ir dar parodė tokias skylutes toj mašinoj, per kurias prarijo. Dabar mano visos pižamos tokios spalvos.
                
                                    
                
                
                
            
                O as nenoriu prisiminti vaikystes. Noreciau ja pamirsti, bet, deja, negaliu. 
Nuolat pamenu girta siautejanti teva, terora namuose, pragara ir baime, kuria teko isgyventi tuo laikotarpiu, kuri zmones vadina nerupestinga vaikyste. Pamenu "nakvyne" laiptinej ar rusy, begima is namu ir dirbtinas sypsenas atvaziavus sveciams... Paauglyste buvo, deja, ne ka geresne
                
                                    
                
                
                
            Nuolat pamenu girta siautejanti teva, terora namuose, pragara ir baime, kuria teko isgyventi tuo laikotarpiu, kuri zmones vadina nerupestinga vaikyste. Pamenu "nakvyne" laiptinej ar rusy, begima is namu ir dirbtinas sypsenas atvaziavus sveciams... Paauglyste buvo, deja, ne ka geresne
                Prisimenu, kaip mama vesdavo i chora, o pries tai visuomet nueidavom 
atsigerti "gazirofkes" is tokiu aparatu, kur stavodavo stiklines daugkartines..
Kaip eidavau giros su tokiu bidoneliu ..
Mmmm, ka cia dar, ai savo megstama kostiumeli, kuri uztampiau negyvai
 .. 
Ai visai smagi ta vaikyste buvo, neskaitant kai kuriu nutikimu
 ..
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            atsigerti "gazirofkes" is tokiu aparatu, kur stavodavo stiklines daugkartines..
Kaip eidavau giros su tokiu bidoneliu ..
Mmmm, ka cia dar, ai savo megstama kostiumeli, kuri uztampiau negyvai
Ai visai smagi ta vaikyste buvo, neskaitant kai kuriu nutikimu
QUOTE(Kristina.Martynas @ 2007 11 27, 14:49)
Prisimenu, kaip mama vesdavo i chora, o pries tai visuomet nueidavom 
atsigerti "gazirofkes" is tokiu aparatu, kur stavodavo stiklines daugkartines..
 
atsigerti "gazirofkes" is tokiu aparatu, kur stavodavo stiklines daugkartines..
tas ''Gazirofkes'' ir as pamenu
                bet va geriausi ir skaniausi tai būdavo ledai iš aparato.. mmmmm  
 gaila kad nebelabai bėra tokių kioskelių 
                
                                    
                
                
                
            
                Aš dar prisiminiau, tokį vieną įvykį, kuris labai įstrigo atmintyje 
 Buvau kokių 7 ar 8 metų, mano tėvai dirbo daug, tai jų pastoviai nebūdavo namuose, grįždavo tik vakare. Tai vieną dieną grįžau iš mokyklos su labai aukšta temperatūra, aš įsivaizduoju, kad ji buvo labai didelė, nes man prasidėjo haliucinacijos, ir aš nežinodama, ką daryt atsidariau sofą-lovą 
 įlindau į ją ir užsidariau 
 Prisimenu, kad mačiau, kad aplink viskas dega 
 tikriausiai, kad nuo tempos 
 ir taip pasislėpiau 
 
Vakare, kai grįžo mama, rado mane toj sofoj, dabar neprisimenu, kaip ji mane surado
 Bet paskui  pora mėnesių ligoninėj gulėjau su plaučių uždegimu 
                
                                    
                
                
                
            Vakare, kai grįžo mama, rado mane toj sofoj, dabar neprisimenu, kaip ji mane surado
    








