ką atsimenate iš vaikytės?

o as aiskiai prisimenu kaip savo trim metais jaunesni broli vos jam pradejus vaikscioti, rengdavau "princesem" uzmaudavau visus savo ir mamos sijonus, kad suknele pusta butu, uzmaukslindavau ant galvos pedkelnes (vietoj kasu) issukdavau ir paleisdavau...tiesiog, kaifuodavau nuo to vaizdelio kai jam krintant, tie sijonai pasipute nusileisdavo paskui ji...

dar pamenu, kai man buvo seseri, o broliui treji. mama isbego i parduotuve (salia namu) o mes tuo tarpu uz akvareles ir i vonia issirengem ir paisem vienas ant kito, o vietoj to, kad tuos piesinius nusiplaut, mes juos nusisluostem i svarutelius, baltutelius ranksluoscius iki siol mama prisimena rasta vaizdeli

pats ankstyviausias prisiminimas butu...Zarasai, zali varteliai, o ant tu varteliu padetas mano pirmas plastmasinis geltonas suo su tamsiom ausim.. tiesiog, stoviu ir ilgai ziuriu i ji...
kai paklausiau mamos ji man papasakojo...

kad visi suaugusieji turejo trumpam kazkur isbegti, man buvo treji. kadangi kiemas uzdaras jie ant varteliu padejo suniuka- zaisliuka, kuris mane saugojo, kad neiseiciau uz ju...

dar pamenu kaip laukiau mamos iseinant is parduotuves ...isejo bordavas languotas mamos paltas, o as pakui ji...tik girdziu, kazkas saukia - Daile!, atsisuku -mama issigandus, visus pirkinius parduotuvej palikus
ech, ta vaikyste

kaip žvengiau iš to "Šėriau gaidį"
aš pati iš vaikystės irgi prisimenu nemažai (o iki kelių metų yra ta vaikystė? iki 10-12 metų,ar trumpiau)
gal pirmieji prisiminimai (man to metu buvo apie 2 metus) kaip norėja "nukalt" prisikamą vištytę(jei atsimenat,būdavo tokios geležinės,rakteliu prisukamos) Tai labai norėju ną nuplot ir po kelių bandymų ji pasidavė
paskui atsimenu kip iš ligoninės parsivežė brolį- Atsimenu raudoną veidą, balą vokelį su mėlynais kaspiniukais ir mėlyną kepurytę (man tada buvo 3 metai)
dar atsimenu kaip su pusbroliu kaime viščiukus skraidyt mokėm-mėtem į viršų...per tokį laidą turėjo jie perskrist... Deja,poto pusė viščiukų išdvėsė (kodėl mums niekas nedraudė taip daryt-nežinau...Gal nematė).
Dar atsimenukaip mus puolė užgyliavusi karvė...Kaime žaidėm kieme ir girdim kanopų bildesį-žiūrim karvė atvaro-kaip atsidūrėm namie nepamenu.
Dar atsimenu,kaip kregždutę vanagas pagavo. Ji norėjo į tvartą skirst, ir tik žybt akmuo iš dangaus...Tada labai išsigandau ir labai gaila paukštuko buvo
Pamenu,kaip su mama vaikščiodavom apie jos mokyklą ir ten ant langų būdavo knygų krūvos prikrautos.
Dar atsimenu kaip bijodavau kaimynų žąsų ir kalakutų
Dar atsimenu kaip atvažiuodavo tokia parduotuvė ant ratų (vadidavom lapke)
Atsimenu kaip mama pamatė,kad brolis vaikščiot pradėjo:D ir atsimenu,kaip niekaip nesupratau-nu kas čia tokio
Šitie atsiminimai iš vasarų kaime,kai man buvo 3-5 metai
Atsimenu tuos Spalio mėnesio paradus, taip pat atsimenu mitingus už laisvą Lietuvą, atsimenu bendrabučio,kur gyvenam kaimynus ir jų vardus (net mama buvo pamiršus), atsimenu kaip rinkdavom žibutes ir šiaip gėlyytes, miške prie namų (gyvenom žirmnuose), atsimenu savo pirmą auklę (ji man buvo iki 3 metų) ir jos zoologijos sodo sausainukus.
Šiaip dauguma prisiminimų šviesūs Mes su broliu buvom (na,ir esam) mylimi vaikai
Juodžiausias tai kai mirė senelis...Tada man tikrai buvo labai rimta trauma (tada man buvo 10) Skausmą tai net jaučiu iki šiol

dabar kažkaip artėjant kalėdoms vis iškyla švenčių vaidzdai dar dabar prisimenu kaip gavau pirmą savo barbę su rožine suknute ir dar pamenu kaip tėvai nupirko didelę didelę lėlę(tada ji net uz mane buvo didesnė) ir man padovanojo nes galvojo kad aš labai apsidziaugsiu bet aš būdama maža pagalvojau kad ten mano sesutė ir pradėjau bliauti iš visų jėgų nes galvojau kad tėvai dabar mylės tą lėlę o ne mane kartais pati nusistebiu kokia kvaila buvau

Buvo žiema. Vieną vakarą kažkodėl su broliu buvome namie vieni. Užsinorėjom valgyt. Nusprendžiau kad eisim į fabriką, kur dirba mama ir paprašysim (nesugalvojau, kad yra toks daiktas kaip šaldytuvas ). Man buvo 3,5 metai, broliui 2 metukai. Aš jau buvau kaip ir savarankiška , todėl apsirengiau kaip priklauso- paltas, kepurė, batai, pirštinės....o brolis kažkodėl neapsirengė . Niu ir ėjom 2km iki to fabriko- aš išsipusčiusi, o jis su pėdkelnėm, tapkėm ir megztuku . Mama vos infarkto negavo .

o tas ''vos infarkto negavo'' tai ar labai supyko ar labai juokėsi? man tai paskaičius tai juokas paėmė pagalvojus kaip jūs ten atrodėt

O man vienintelė mintis, kad tavo broliukui plaučių uždegimas su komplikacijom

Juokinga tai nebuvo. Buvo baisu, pilnas košmaras. Mes gi atėję į tą fabriką net normaliai nesugebėjom tai moteriškei, kuri leidimus tikrina, paaiškinti ko mes čia ieškom- nu pas mamą atėjom . Klausia, tai kuriam ceche ji dirba? Oba, kas tas cechas . Tai po trumpo detektyvinio tyrimo buvo surasta antro cecho 7 eilės darbuotoja . Piliete -iene, pas tave vaikai atėjo .


Apie pasekmes neprisimenu .

Prisimenu dar lankiau darzeli.
Issiunte mama i parduotuve surio. Dave rubli ir sake paimt maza gabaliuka, tada tikrai uzteks pinigu.
As nutipenau i parduotuve, ziuriu ant lentynos kaina 3.40 rub. ar kazkas panasaus. Nu gi galvoju, tai neuztenka man rublio (kur ten 4-5 metu vaikui suprast, kad ten kazkokia kilogramo kaina parasyta).
Taigi galvojau galvojau, ka cia man dabar daryt. Suris neiseina.
Vaiksciojau aplink tas vitrinas, slampinejau. Buvau bais nedrasi kieno paklaust, kaip cia yra.
Tik ziu, pamaciau... teftelius skardinese! Ir taip pigiai, ar ne 19 kapeiku!
Emiau ir nupirkau 4 dezutes - 'visiems po viena pietums'
Grizau ir sakau - suris neisejo, nupirkau tefteliu
Mama iki siol primena tuos teftelius

Turėjau laimingą vaikystę ir turiu krūvą prisiminimų
kartą svečiuose pas kažkokius tolimus giminaičius suėdžiau visus sumuštinius nuo stalo .Mama vids kumščiavo ir liepė nevalgyti , o man jie tookie nerealiai skanūs buvo , kad vieną po kito Ta tetukė i pardę bėgo dasipirkt bet jų skonį dar ir dabar atsimenu

aš ne iš pačio įvykio o iš tai kaip turėjo tavo broliukas atrodyti juokiausi tai dar gerai kad rado jūsų mamą bet sugalvok tu man-keliaut pas mamą dviem mažiem vaikam bet matosi protingi vaikai buvot jei kelią suradot

prisimenu , kai ką nors prisidirbdavau ir apie 2 valandas o kartais ir daugiau prasėdėdavau avietyne tarp krūmų... Puikiai prisimenu kaip žiūredavau "spakoinoi noči" ir eidavau gult, prisimenu kaip džiagdavausi kūčiomis... O kaip gražiai dainuodavau solo daržely

Kažkodėl įstrigęs momentas, kai buvau labai maža, kad mama vasarą atnešė ir pasodino ant pievutės, kurioj žydėjo daug saulučių ir kelios pienės ir buvo taip gražu... Vėliau tėtė pasisodino ant savo dviračio ir vežė pas senelius.... Kažkaip prisimenu tik vasaras...

O man įstrigo metų laikai,jie nebuvo taip susimakalavę kaip dabar.Žiemos būdavo su sniegu,daug sniego, kaip ir priklauso,ledas ant kūdros,pačiūžos.Kalėdinė eglutė,papuošta žaisliukais,raudonais obuoliais,šokoladiniais saldainiais,vata,vietoj sniego ir žvakutės,tokios prisegamos ir būdavo uždegamos tik per kūčias.Kiekvienais metais laukdavau senio,bet vis nulūždavau ,o prabudus tėtis traukdavo iš po eglutės vokišką lėlę,kas tais laikais buvo didelis deficitas.Bet tėvai sugebėdavo kažkur gaut.Visas jas išsaugojau iki dabar,gal dėl to,kad buvo labai brangios(ne pinigine prasme) ir labai laukiamos.Net susigraudinau prisiminus