QUOTE(justee @ 2008 01 03, 03:13)
Sveikos!
Pirmiausia sveikinu visas su sventem! Geru jums naujuju, kurie, tikiuosi, atnes tik geras permainas...
Rasau cia, nes baigiu isproteti.. Dabar jau ramiau, kad radau likimo drauges. Papasakosiu savo istorija..
Jau apie 2,5 ar 3 metus kamuoja mane baime. Zmoniu baime. Kartu po truputi prasidejo apatija viskam, siaubingas nuovargis ir nenoras ka nors daryti. Bandziau eiti pas psichiatre (pries kokius 1,5 metu), bet klaikiai nusivyliau, nes i mane neziurejo rimtai. Pasijutau, tarsi atejus pas ja su issigalvotom nesamonem, todel po keliu apsilankymu nutraukiau viska. Tuo metu savaime pagerejo, kaip tik i Kreta pasiseke nuvaziuoti, jauciausi, kaip ant sparnu, naktimis miegojau, nebejauciau klaikaus sirdies plakimo, ranku drebejimo ir t.t. Bet... mane nuolatos kankino visokios nuojautos, buvai isitikinus, kad kas nors greitai numirs, pateks i autoavarija ir t.t. Ir staiga pries pas naujuosius, gruodzio 29 d. pabudau ryte kaip visada, tiesa, po visai faino baliaus, kuriame nevengiau isgerti, bet tikrai neprisitvojau iki zemes graibymo, tiesiog isgeriau kiek daugiau..

bet ne apie as.. tai va, atsibudau, pavalgiau lovytej ir staiga man pradejo musti sirdis (nieko ypatinga, dazani taip buna, nes as pastaruoju metu sedziu namie ir nejudu niekur), bet as klaikiai issigandau!!! O tada tas baisus jausmas, kad tuoj iseisiu is proto, kad numirsiu, nutirpo rankos, atsalo kojos, ismuse saltas prakaitas, pradejau visa kratytis ir nebegalejau nei ranku pajudinti, nei zodi pratarti, pasidare klaikiai bloga, supykino, pradejau vimcioti, begiojau po kambarius nezinodama, ka daryti.. draugas stengesi nekreipti demesio, kad dar labiau neuzastrinti visko, bet maciau, kad ir jam neramu buvo.. Kita diena mane vel istiko toks piepolis tik truputi mazesnis ir jau kitoje vietoje.. Bet blogiausia tai, kad nuo tos dienos pradejau jausti skausma sirdies plote - tempima, buka durima, sunkesni kvepavima ir nuolatini klaiku nerima, kuris, regis, niekada nesibaigs.. Visas gyvenimas dabar atrodo kaip is sono, atrodo, kad niekada nebegalesiu ziureti ir buti tokia kaip anksciau.. Labai negera man.. Dabar kiekvienas skausmas issaukia baime.. Tik tiek gerai, kad stengiuosi valdytis, neleidziu sau isijausti ir pasiduoti tai klaikumai. Dvi dienos, kaip priepoliu nera, taciau visa laika apie tai turiu galvoti, tarsi kokios antros smegenys dirba isoreje, kurios visa laika tave turi kontroliuoti.. Zinau, kad turiu eiti pas specus, bet negaliu, jauciuosi menkaverte, o momentais uzeina jausmas, kad kalnus nuversiu, o paskui vel apatija ir taip 10 kartu per diena.. jauciuosi klaikiai pavargus.. nebeturiu draugu, nes visus atstumiau, net pas draugo tevus nebenueinu, jie supyko.. beprotiskai bijau prarasti ir drauga, nes jis tai sveikas ir normalus, kiek gi jis mane tokia toleruos? o jei nueisiu pas specialistus ir ten man nepavyks, o gal as galiu pati susitvarkyti? susiimti i rankas, susirasti darba.. nebezinau nieko..
Sveikute

uzjauciu tave tikrai del tokios busenos...man taip pat buvo panasiai,tik ne taip baisiai..

man prasidejo nuo lapkricio men..gulejau sau ramiai ir pagalvojua,kad kazkada mirsiu,ir tada pradejua galvoti,o kaip tada bus ir pan.tada taip issigandau,sirdis draskesi,visa drebejau,verkiau..

paskui prasidejo minciu ikirumas...pradejua galvoti is kur mes visi esam..kodel mes turim daryti ta ar ana,kas as esu is vis,kodel mes turim dirbt,juk vistiek mirsim,pati saves nebeatpazinau,bijodavau net i veidrody paziuret...

baime amzina kamavo..viska stebejau is salies,atrode kad as girdziu save is salies,ziuriu i viska is salies..zodziu kraupu

paskui nuejau pas psichiatra,papasakojau as jam,jis pasake,kad taip gali buti nuo patirto streso,kad reikia poilsio,sporto ir pan.israse vaistu nuo nerimo ir antidepresantu,bet as ju negeriau tik nuo nerimo kelias tabl isgeriau..bet kai isejau is daktaro,tai taip palengvejo man ir nuotaika pakilo

kaip ir viskas buvo jua gerai,bet db vel karts nuo karto uzeina tos mintys...tai manau reikia vaistuku pagerti ir bus viskas

...o tau patarciau tikrai susirasti gera specialista,nepagailek pinigeliu,jei ka...israsys vaistuku,kurie palengvins tau ta busena

ir dar uzsiimk kuo nors,gal sportuot pradek...(nors as jau "einu" tik niekaip neinueinu i sale

ir butinai ieskokis darbelio,jei neturi,bus kiti zmones,mintis nusikreips savaime kitur,uzsimirs tos nesamones visos...as ir galvojua,kad viena tokia esu,kad taip jauciuos,kad stebiu viska is salies,nieko nesuprantu,kas dedasi...bet reik tiketi,kad viskas praeis...