Dirglios žarnos sindromas 4

as esu gerus selenu, metos dar pakelis pas mane, nezinau gal man kantrybes pritruko, bet man jos nepadejo as tai vaistinej kiek pamenu pirkau

Laba dienele, merginos,
jungiuos ir as prie jusu. jau metus laiko gyvenu su DZS... bet kuo toliau, tuo prasciau
skaiciau ka jus cia raset ir taip rodes,kad rasot mano pacios isgyvenimus.
norejau paklaust apie jusu santykius su aplinkiniais? pvz. vyrais, tevais?
nes as tai jauciu,kad slysta mano seima man is ranku, nes vyras nori visur dalyvaut, o man tai tik skausmas ir tiek. as noriu namie buti, kur yra MANO wc. kur as zinau,kad galiu sedet kiek noriu ir eile nesusidarys.
turiu be galo gera bendradarbe, su ja kartu vaziuojam i darba. as vairuoju masina, bet buna atveju,kad vos davaziuoju iki darbo, tada as kaip kulka lekiu i wc, o ji surenka mano daiktus is masinos, uzrakina masina ir ateina esu jai be galo dekinga. ji vilniaus wc ismano taip pat gerai, kaip ir as. jeigu tik pasakau,kad man JAU, tai ji is karto sumasto kur arciausiai ir greiciausiai butu. bet tai ji tik viena mane taip supranta, o visiems kitiems atrodo sunkiai suvokiama. negaliu pasakyt,kad tevai ar vyras visai nesiskaito su mano liga, bet kazkaip jiems atrodo viskas paprasciau... o man kiekvienas ejimas i parduotuve kancia begaline.
kazkuri raset del nestumo. jau puse metu niekaip negaliu pastot... kazkaip pradejo kilt mintis,kad tas nelemtas sindromas ir neleidzia...

Sveika, Erdve, prisijungusi na, irgi taip yra... nori negali, o kas nesupranta, tas ir nesupras... tikrai daugumai atrodo, kad viskas yra paprasciau kazkaip net nesinori apie tai galvoti... apie darba isvis patyliu

as siandien apsigyniau diplomini prisifarsiravau vaistu, ir viskas buvo ok

Sveika, Erdve, prisijungusi mano tevai tai irgi nelabai supranta, bet as jiems ir perdaug neaiskinu, kadangi su vyru gyvenu, jam tenka mano bedu ir verkslenimu klausyt, po kol kas dar klauso Man sunkiausi buvo pirmi ligos metai, niekaip negalejau suprast uz ka tokia liga dievulis man atseikejo, tada ir asaru daug buvo, ir egzus, paskaitas lankyt buvo sunku...tada turejau pora draugiu kurios mane suprato, palaike, bet seip niekad perdaug stengiaus nesireklamuot...dabar jau metai beveik kaip maziau galvoju apie liga, net drauge kazkada uzklause ar nepasveikau kartais be xanax su sia liga nesusitvarkyciau, bet susitaikyt jau susitaikiau ir taip nesureiksminu, aisku yra dalyku kuriu esu priversta atsiskayt... naujam darbe niekam apie liga nepasakoju, nesinori kad kalbos pradetu eit ir pan., man uztenka kad vyras supranta..tik va beda viena, kad noretus po biski leliuka planuot, o reikia xanaxa mest ir leist organizmui isivalyt, bet neisivaizduoju kaip isgyvent be ju, nors ir stengiuos ne kiekviena diena gert..o tu kokius nors vaistus naudoji?
Sveikinu Katalike apsigynus diplomini, tai kiek gavai?kokie ateities planai?

sveikinu kaip as tau pavydziu, dbr rami gali buti as ginuosi pirmadieni, tai jau sian visa diena istisai i tulika lakstau,. bet kadangi sedziu namie, tai negeriu vaistu. ryt eisiu paziuret kaip mano kursiokai ginasi, tai man uz juos baisu kiek isgerei vaistuku pries gynima? as planuoju viena imodiumo isgert vakare ir dvi atsikelus. gal suveiks. bet pastebejau, kad jei man dideli nervai ir jaudulys, tai tas imodiumas minimaliai padeda

sveikutes ,ziuriu musuburelis vis dideja liudna sveikinu katalike kadsu mokslais susitvarkiai

as siandie lekiu i vilniu su darbo programa susipazint nezinau kaip bus bet jau rytepaleido vidurius ,o dar kolektyvas vyru jetaudar ir dabar neramu darosi ikaliau lopediumo tris tabletes bet vistiek pilvas kunkuliuoja

erdve as jau irgi planuoju daugiau nei puse metu leliuka bet deja

labutis
Katalike, dideliausi sveikinimai apsiginus diploma! tu tikra saunuole!

nelabai isivaizduoju kaip as eiciau gintis... aciu dievui, jau esu baigusi ir kolkas nezadu nieko mokytis.

del vaistu, tai kai prasidejo man sita liga, tai padedavo imodiumas. is pradziu viskas prasidejo nuo parduotuviu. tik ieinu i Akropoli ir viskas, is karto i wc. is pradziu dar juokavom - tipo alergija parduotuvems. Ilga laika nieko nedariau, nes galvojau praeis, nieko apie DZS nezinojau, tai galvojau,kad tiesiog smegenai ne ten susisuko ir tiek.
poto buvo kelione i Cekija. tai ten kol budavau gamtoj tai buvo visai normaliai, tik atvaziavom i Praha ir prasidejo linksmumas...
grizus po keliones nuejau pas gydytojus. istyre skrandi, zarnyna, padare echoskopija. dare echoskopija ir vardina: inkstai super, kepenys super, viskas zodziu gerai.sakau: tai ka man daryt?
gydytojas pasake,kad matyt organizmas apsinuodijes kazkuom ir delto issaukiamas viduriavimas ir sustate man dieta: nieko zalio (jokiu vaisiu ar darzoviu neapdorotu termiskai),jokiu saldumynu, nieko kepto, nieko rukyto, jokiu pieno produktu. ir taip du menesius.
patikekit kaip kankinausi. visi aplinkui valgo, siulo, o as negaliu. jauciausi visa laika alkana. nes kiek gi privalgysi ryziu be nieko ar virtos mesos. guliausi miegot su mintim,kad greiciau uzmigt ir nenoret valgyt. numeciau svorio kaip reikalas.
tuo metu siek tiek buvo geriau. bet pasibaigus dietai, pasidare dar blogiau.tada nuejau pas neurologe, kuri man pasake,kad mano jautri nervu sistema ir tt. kad man DZS. kadangi jau planavom leliuka, tai jokiu stipriu raminamu paskirt negalejo. israse (nepamenu pavadinimo)ale zoliniu pagrindu ir viskas. sake: pastosi - bus viskas ok. kadangi niekaip pastot negalejau,tai nuejau dar karta tirtis skrandzio (nes man viduriavimas tai labai su maistu susijes.). vel rijau lempute - viskas tvarkoj. tada nusiunte dar pas viena gydytoja, kuri man dar karta patvirtino DZS. tik ji tada sake, kad i lietuva atkeliauja nauji vaistai, skirti DZS su viduriavimu gydyti.bet jie yra dar bandomieji. tuo metu dar nezinojau esu nescia ar ne, tai ji pasiule isitikinti,kad ne ir tik tada bandyti tuos vaistus.
galvojau apie tuos vaistus, bet mane sustabde,kad jie dar bandymo stadijoj, nezinomi salutiniai padariniai.. o as vaiko noriu, kazkaip neisdrisau jais pasinaudot.
taigi, kankinuosi su spasmomen ir imodiumu kai labai prispiria.
buna periodu,kad lengviau pasidaro, o buna juodu dienu...
pries pora menesiu buvau Skotijoj. veziausi ir puoda. nezinau ka galvojo oro uoste kai mate seima be vaiko ir su puodu, bet man jau vienodai. kelionej visai neblogai jauciausi labiausiai tai suzavejo,kad ten net Moletu dydzio miesteliuose yra nemokami viesieji svarus wc.
tai vat tokia mano ligos istorija.
uch, kiek pripyliau

aciu, merginos, uz sveikinimus

ziedlape, 8 gavau, nieko neplanuoju kol kas, per daug prastai jauciuos, kad galeciau rimtus planus kurti, ir tai vien vaistai palaiko, o ju kai prisiplempiu, tai tik miegoti norisi, zodziu, naudos is manes 0, o imodiumo kas diena juk negersi. tik val planuojam prie juros birzelio pabaigoj-liepos pradzioj su vyru ir jo mama. mane tik nervina, kad dabar butuose visur bendras dusas su wc. vyrui tai galiu pasakyt jei ka, kad eitu greiciau, bet anytai gi nepasakysi (kas kad zino, bet jei zmogus maudymosi procese ), papludimy tikiuosi ilgai nebuti, ten tuliku niekur ner ir siaip vartytis nemegstu.


as irgi dvi dienas pries is nervu laksciau, o ta diena kai reikejo visai ne, nes tokius antidepresantus geriau pries tai diena, tai jie kazkaip padeda truputi. tai as is viso 3 tabletes lopedium isgeriau (reikia kokias 3 valandas pries gerti, kad suveiktu, nors siaip trys tabletes greiciau suveikia) ir 3 antidepresantus, truputi tokia apspangusi buvau. nu ir nelabai ta pilva suko.

Erdve, as dukart skridau i uzsieni: vienasyk i anglija, kitasyk i prancuzija. abi keliones pirmyn ir atgal geriau po 3 imodium (3- tai cia skaitosi isskirtinis atvejis, siaip po 2 geriu, o kazkada tai ir po viena gerdavau, dabar, matyt, baime didesne). pirma karta dar geriau enterol, gal kazkiek padejo, bet pirma karta man ten buvo viskas ok, situacija net atvirkstine pasidare per visas 6 ar 7 dienas tik karta tulike buvau. matyt, kazkaip uzsienis, atostogos atpalaiduoja... o ir siaip tada dar nebuvo taip paumeje gal. o prancuzijoj irgi pirmas keturias dienas ok buvo, valandines eiles dineylande atstovejom ir taip buvo baisu, bet viskas ok, tik paskui kazkokiu vietiniu cipsu uzedziau, astrus kazkokie buvo, ar ten alkoholis paveike, tiksliai jau nepamenu, bet negerai buvo kita diena... takart padariau isvada: atostogas ar ne, vis tiek reikia ziuret, ka valgau, jei kita diena neplanuoju namie praleist.

lynkute, a koks ten darbas? tikiuosi, viskas ok

oi mergytes viskas gerai baigesi ,bet geriau savo antidepresantus plius penkias lopediumo nes vidurius ryte labai leido matyt susijaudinau paskui atvariusi i firma lyg ir gerai buvo ,bet kai pradejo destyt programa labai susinervinau kad nieko nesarinu toj programoj . o darbas katalike langu duru ,zaliuziu, vadybininke geras darbas bet kai pasake kad nuo treciadienio pradedu dirbt issigandau ,na beveik nieko nemoku kaip nors

Lynkute, neisivaizduoju kaip tu toki darba sugebi dirbti... saunuole!
as tai sedziu kuo ramiausiai (projektuoju) ir stengiuos,kad tik manes niekas niekur nekalbintu. neisivaizduoju judraus darbo dabar...

kai as skridau i Skotija tai pries tai vakare beveik nieko nevalgiau ir iki skrydzio nevalgiau, tada geriau imodiumo 2 tabletes ir viskas buvo puse velnio.
o atgal skrendant tai isvakarese radom restorana, kuriame butu nuodeme nevalgyti kaip skanu tai prisikirtau, visai pamirsus,kad anksti ryte skrydis... uj, kas dejosi oro uoste... imodiumas nepadejo zodziu, vyras su drauge stovejo eilej registruotis, as i wc, atbegu is wc, tai ten jie jau viska uzpilde, as tik veideli parodau,kad esu tokia ir vel atgal i wc... nu,bet siaip ne taip aprimo
rudeni vel skrisim, tai jau tikrai is vakaro nieko nevalgysiu

visi gydytojai tvirtina,kad si liga su maistu nesusijus, bet man tai kazkaip kitaip atrodo. as puikiai zinau kokios pasekmes bus jei papriku valgysiu, ka nors astraus ar cipsu,ar saltibarsciu. saltibarsciai - kelelis i wc pirmu reidu...

merginos, o jus kuri bandet praeiti psichologini koki kursa? ta prasme ne viena karta, o daugiau? negi ir mano ateitis antidepresantai?.. kazkaip siuo metu labai sunku man susitaikyti su tokia "kvailoka" sakyciau liga.

is pradziu nesusijusi, bet paskui daug kam atsiranda alergija maistui;]

Oi žinokit, nuo šiandien dirbu. Pirma darbo diena gyvenime buvo, tik dar nieko daryt nereikėjo. Jokių vaistų negėriau, nors teko ir biržoj laukt ir su autu pavažiuot. Tik dvi porcijas ledų suvalgiau, bet daugiau nebevalgysiu nieko, kai grįšiu tik... Pilvas toks neramus, bet nesuka. Dabar dar lėksiu dėl darbo, tai bijau truputį. Šiaip darbas geras, nepersidirbsiu, kad tik niekur neištemptų. Nebent šalia. Tik va kitam mieste, bet susitvarkysiu, kad tik ten viskas būtų ok. Jau laukiu savo pirmos algos ir svarstau ką čia nusipirksiu Padirbėsiu kokį mėnesį ar du. O po to draugė kviečia su ja ir jos tėvais varyt į Norvegiją, Švediją. Kelionė jų nuosavu autobusiuku, nuo pat Lietuvos. Tai dabar galvosiu ar priimti pasiūlymą ar ne. Šiaip labai bijau, bet norėčiau pamatyt bent šį tą... Su savais tėvais varyčiau tai dzin, o čia svetimiems nesinori bėdų pridaryt. Nors jie geri žmonės, suprantingi, bet vistiek nenorėčiau... Bet deja, tai turbūt būtų neišvengiama.

Ir dar šiandien anglų įskaita, o trečiadienį kalbėjimo atsiskaitymas. Ramybės nėra ne dėl to, kad va moookytis moookytis reikia, bet dėl to, kad tik ko nebūtų ir nepraleisčiau. Pagaliau baigsiu tą papildomą mokyklą ir diplomų susižersiu. Gal padės stojant ateity
Ir aš, katalike, sveikinu, kad tu šiek tiek streso atsikratei dėl mokslų. Viskas ateina ir praeina... Tai mane paguodžia.
Erdve, aš irgi manau, kad tai susiję su maistu. O šiaip manau, kad pernešt galiam viską ir be antidepresantų. Jau krutu taip trečius metus.