Aš tai valgau tą Activia ir blogai ji manęs nepaveikia kažkaip. Nors šiaip tai pačio pieno esu atsisakius.
Nu va čia tai geras, katalike, aš tai bent dabar nesiryžčiau persodint žarnyno. Be to, mūsų šitą sindromą sukelia smegenys, kažkuri jų dalis atsakinga už žarnyno veiklą. Tai kokia tikimybė, kad jos nesudirbtų "naujo žarnyno"? Kraupiai man šita procedūra atrodo. Nors jei jausčiaus tragiškai, tai ta 10% mirties tikimybė man vienodai šviestų.
Spalis, kelinatis kraupias asociacijas, baigėsi, o aš dar vis jaučiuosi patenkinamai, netgi gerai. Nei karto nebuvau išėjus iš pamokų dėl blogos savijautos. Kai pavalgau tai visko būna, sureguoja greit, nulekiu į tuliką, bet tik namie taip atsitinka. Netgi kartais mokykloje suvalgau kokią bandelę ar šokoladuką ir viskas būna gerai. O vakarais galiu valgyti ir ne namie. Nežinau, kas čia man padėjo, turbūt ne degimo šaknelės, nes jų beveik negeriu. Galbūt didesnis fizinis krūvis, nes pradėjau daug sportuot, galbūt saviįtaiga, nes per dieną kokį šimtą kartų pasakau sau, kad aš sveika, o gal Dievas pasigailėjo : D Kai buvau gana beviltiškoj padėty, tai dabar jau nebežinau ir ką galvot. Žodžiu, darau viską, kad padėčiau sau. Na, nevisai viską, nesveiką maistą ir kartais alkoholį, vartoju. Užsibrėžiau tikslą pasveikt ir įstoti į universitetą kaip žmogus, baigti mylimą specialybę.
Įstoti tai kažkur būtinai stosiu, tik va ta mylima specialybė gali nepasiduot, nes jai reik daug fizinio pasiruošimo ir sveikatos..
o gal jums jau nepadeda ir tas activia 
pieno produktai išvis negerai mums. jei visokios aktivios padėtų, tai ir nebūtų šitos temos. beje, man vienas gydytojas pasakė, kad norint, galima žarnyną persodinti (kai aš jam užsiminiau apie tuos brangiuosius vaistus). kainuotų apie 10 tūks., 10% tikimybė mirti. tam reiktų ką tik mirusio žmogaus. nu, žinokit, aš visai susiviliojau 
