Paaiskino ir kaip laikyti, ir kaip pilveliui jei pucia masaziuka daryti, ir kaip prausti, na ir visa kita.
O tai jei as pasirinksiu miesto gydytoja, tai toliau pas ja turesiu vezioti lialiuka, ane? Nes ji pati tai itariu nevaziuos, ane? 
. Buvo savaitgalis, pagimdziau sestadienio ryta. Viska stengiausi daryti pati. Kosmaras buvo, kai vaikutis nemokejo zisti ir paimti spenelio 
. Tai tada kvieciausi pagalbos. Viena tokia jauna simpatiska sesele buvo, tai stengesi pamokinti, bet ir jai nepavyko. 
Kudikis atsisako zisti ir gana. Gime vat sotus. Veliau atejo vaiko gydytoja ir tada parode, kaip reikia tinkamai zindyti, o nuo gimdymo buvo jau praeje apie 12 val. Taciau veliau iskilo kita problema. Vaikutis buvo tiek prisirijes mano pilvelyje budamas, kad net jam net termometra kiso, kad galetu viska issitustinti... Gerai, kad vel netycia nuejau i kudikiu kambari ir pasiklausiau, ko mano mazylis toks neramus, tada viena sesute atliko sia procedura. Baisiausia man buvo, kad nemokejau, nei tinkamai vaikucio paimti, rankos drebejo, nezinojau nei kaip rengti, o tuo labiau vystyti. Vyrui ko gero geriau sekesi nei man. Tai jis mane mokino. As po gimdymo vos ant koju pastovejau, o tiek visko naujo ir tiek mokintis. Svarbiausia buti drasiai, visur eiti ligoninej, duris varstyti ir ieskoti pagalbos. NEBIJOTI klausti ir prasyti. Kita syki busiu drasesne ir issikovosiu daugiau demesio. 
Kai antrą naktį vaikas labai verkė ir iškvietėm, tai , manėm, kad nužudys, kad jos ramų miegą sudrumstėm 
