Aš taip ir nesupratau kur reikia kreiptis, jeigu tau staigiai pasidaro bloga Nes pirmą kartą po gimdymo peršalau ir namo grįžau su skaustmais. Ginekologą į namus neiškviesi, pat į polikliniką kelias dienas po gimdymo taip pat lyg tai nevažiuosi. Buvau labai silpna, vos paeidavau. Neiškentėjau ir pradėjau gerti stiprus nuskausminančius kol mažylio gydytoja kuri atėjo leliaus aplankyt ne patarė man tada jau gerti lengviausius antibijotikus, nes tai yra geriau negu vaistai nuo skausmo
Tai iki šiol liko problema - basa ne labai galiu vaikščiot - iš karto maudžia pilvą.
Bet iš tikrųjų galėtų paaiškint pvz, kad reikia saugotis labai po gimdymo ir aplamai... Išeini iš ligoninės ir viso gero .
man irgi taip buvo. kol guli ligonineje atrodo viskas lyg ir aisku, o kai gristi namo iskyla daug klausimu o ko paklausi tai ir klausineji mamos, mociute , draugiu ir atrodo atsirenki kas tau priimtina. man grizus is ligonines po 2 savaiciu pakilo temp iki 40 ir ka daryt vaikelio maitinti nustoti nenorejau. gerai kad vyras ir artimieji buvo salia nes man buvo taip silpna kad vaikelio pakelti negalejau atnesdavo tik pamaitinti. ir taip temp buvo pakilusi 4 kartus. gyd pataria pieno nenusitraukineti o tik dabar suzinojau kad jo buvo per daug jei buciau nusitraukusi butu temp nepakilusi. sekmes mamytes
Berniuka gimdziau RK, mergaite gimdziau Traku ligoninej, tai ir Vilniuje ir Trakuose sesutes ir gydytojos padejo, parode viska, paaiskino, likau labai patenkinta.
Buvo suteikda daug info žodinės, rašytinės, vaizdinės. Kaip elgtis su kūdikiu, kada kreiptis gydytojų pagalbos, ką daryti užėjus blogai nuotaikai ir tt. Aš patenkinta Dar norint išeiti iš ligoninės buvo privaloma peržiūrėti trumpą filmą apie tai, kas nutinka kūdikiams jei tėvai stipriai juos papurto. Verkiau juodai žiūrėdama
I'm not rude, I just speak what everyone else hasn't the balls to say.
O as apie Vilniaus Gimdymo Namu (Tyzenhauzu g.) sesutes tik gera zodi galiu pasakyti:rupinosi, moke, priziurejo, parode net kaip maudyt mazyle reikia-super Esu patenkinta, kad grizus namo, jau ne taip baisu buvo vieniem su vyru vaikeliu rupintis Tik reikia nebijoti klausti ir viskas bus ciki, bent jau sitoj ligoninej. O uz seseliu geruma ir nuosirdzia pagalba mes sokoladukais ir saldainiukais joms atsidekojom
Gimdziau Antakalny. Ir tikrai nepasakyciau, kad blogai buvo (forume tai viskokiu baisybiu buvau prisiskaiciusi ) Ir kaip uzpakali plaut parode, ir kaip bamba valyt parode. Ir net nosi vaikui vidury nakties isvale. Aisku, vieni maloniau paaiskindavo, kiti atmestiniau, bet kad niekas nieko neatsakytu ar nepadetu tikrai nebuvo Svarbiausia, jei kas neaisku - reikia eit ir klaust. Kaip viena sesele pasake: "mes ne aiskiaregiai, minciu skaityt nemokam - KLAUSKIT" O jei gulesi ir tyliai asarosi, kad kas nors nesigauna, tai vargu ar kas pastebes. Juk gimdyviu desimtys...
Kauno klinikos suteikia visą reikiamą pagalbą
Seselės ir gydytojos labai rūpinosi ir manim ir mano dukryte Bet kada telefonu galėjau išsikviest ką nors iš personalo. Krūtų specialistė antrą dieną po gimdymo atėjo ir paaiškino apie maitinimą ir kaip prižiūrėt krūtis Jei kas neaišku, galėjau ir ją išsikviest
Gimdžiau VGN, tai pirmąją naktį pasitaikė labai šauni sesutė, visą naktį kas valandą užeidavo pasižiūrėt ar viskas tvarkoj, pati pakeitė pampersą, ir šiaip labai daug apie priežiūrą papasakojo, , kitą dieną ir išmaudė mažiuką ir parodė kaip tai daryti. O kai pasikeitė pamaina atėjo kita sesutė tai ta pasibaisėjus likau. Paėmė mano vaikiuką apžiūrėt ,o jis kaip tik apsikakojęs buvo, kaip puolė rėkt, kad lipčiau greičiau iš lovos vaiko tvarkyt, po to sugalvojo ,kad reikai palatą pravėdint(lapkričio pabaigoje), atidarė langą. Bandžiau sakyt, kad vaikus peršaldys tai liepė po kaldrom palyst ir tupėt .
Esant ligoninėje, tikrai daug ir pakankamai gavau patarimų dėl vaikučio priežiūros, maitinimo. O dėl savo priežiūros, sveikatos, fizinių, emocinių simptomų, pagalbos sau - beveik nieko. Išvykstant į namus, iš tuo metu savaitgalį dirbusio gydytojo išgirdau tik 2 sakinius. Kažkaip mažokai... Tikėjausi tuo metu sulaukti gausybės patarimų, priminimų. Pasijutau visiškai nesvarbi ir esanti paskutiniame plane. Po gimdymo, įtampos ir gausybės emocijų visiškai nedirbo galva ir apie kažkokius klausimus net negalvojau, juk daug ko nežinau ir neviską galėjau nenumatyti. Visi neaiškumai prasideda jau grįžus į namus: pilvo, nugaros skausmai, krūtinės peršalimai, nereguliarios mėnesinės, odos problemos, silpnumas, bloga savijauta ir visa kita. Tik tada pagalvojau, kaip būtų buvę gerai turėti pakankamai informacijos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kokia pirmoji pagalba, kaip palengvinti vienokius ar kitokius skausmus, pagerinti savijautą, kokio laikytis rėžimo, koks turėtų būti atsistatymo periodas ir priemonės. Manyčiau, kad, esant gydymo įstaigoj kiekvienas mediko patarimas, priminimas ir motyvų išsakymas bei pasekmių išaiškinimas dėl mamytės sveikatos ir savijautos yra labai reikalingas ir vertingas. Labai padėtų, jeigu būtų galimybė konsultuotis, paskambinus į gimdymo įstaigą telefonu. Kai kuriose šalyse pirmuosius mėnesius mamytę su vaikučiu namuose lanko akušerė, kuri rūpinasi ir mamyte, ir vaikučiu, tada dėl visų iškilusių problemų, abejonių galima iš karto išsiaiškinti.
Nes pirmą kartą po gimdymo peršalau ir namo grįžau su skaustmais. Ginekologą į namus neiškviesi, pat į polikliniką kelias dienas po gimdymo taip pat lyg tai nevažiuosi. Buvau labai silpna, vos paeidavau. 
Neiškentėjau ir pradėjau gerti stiprus nuskausminančius kol mažylio gydytoja kuri atėjo leliaus aplankyt ne patarė man tada jau gerti lengviausius antibijotikus, nes tai yra geriau negu vaistai nuo skausmo 
Išeini iš ligoninės ir viso gero 
.
