QUOTE(Kaliopė @ 2008 01 24, 22:00)
Lukrecial, tu nieko nesupratai, ką aš tau stengiausi pasakyti... Kam čia tos citatos, kam tas kažkoks patosas, arogancija? Negi tu nemoki paprasčiausiai pasidžiaugti už kitus - na, šneka kažkieno vaikas, tai puiku, laimės ir tolimesnio kalbinio tobulėjimo jam. Matyt, tavo patirtis yra visai kitokia nei mano. Bet kodėl tu ir kitos mamos tokios kategoriškos? Mano vaikas nepradėjo kalbėti 6 mėnesių, bet tikrai savo ausimis girdėjau, kaip 1,4 mėnesių mergytė kalba dvižodžiais sakinukais. Tai ką man dabar daryti - pradėti dėl to gerti valerionus? Tad pasilikime kiekviena prie savo nuomonės, nes mūsų patirtys skirtingos.
Beje, aš niekur neminėjau, kad man visiškai nesvarbus skirtumas tarp 1,5 ir 1,8 m. Kaip tik ir noriu pabrėžti, kad kiek nedaug dienų (arba mėnesio) tereikia, kad vaikas pradėtų šnekėti nuo kelių elementarių žodelių iki trižodžių sakinių.
Todėl ir užvedžiau šią temą, nes mano vaikas, būdamas lygiai 1,5 metukų kalbėjo nedaug. Man tuo laiku ji buvo aktuali. Ir, atleisk, nežinojau, kad jau sekančią dieną ji pasakys tris naujus žodžius.
Aš tikrai nesistengiu čia su niekuo pyktis...

Tiesiog noriu pabrėžti, kad niekas nėra matęs Dievo, bet kiek žmonių juo tiki... Tad negi taip sunku patikėti, kad yra 1,5 metų vaikučių, kurie kalba daugiau ir geriau, nei įprasta tokio amžiaus vaikams?.. Aš tokių vaikų mačiau ir girdėjau. Ką galiu pasakyti...Turbūt man pasisekė
Yra įmanomi, ir yra neįmanomi dalykai žmogaus raidoj(kaip ir 'jaunystės eleksyras'...), o jei tie neįmanomi atsitiktų - tai jau anomalija, ir tikrai įdomu būtų pamatyti, tikrai... bet atsivertus bet kokį vaiko raidos vadovėlį nerastum jokių pavyzdžių apie šnekantį pusmetinuką.
jei ikimetinukui dažnai kartosi tuos pačius žodžius ar skiemenis, jis irgi kartos, bet tai kalbos mėgžiojimas, o ne sąmoninga kalba.
o 1.4 metų vaikas jau yra visai kitas raidos etapas- ir kai kurie tikrai sugeba suderinti poros žodžių sakinius. mano mažasis dabar kap tik yra 1.4 - jis nėra iš šnekiųjų, bet sugeba pasakyti 'duok done' (duok duonos) ar pan. arba jei aš sakau - dabar į lauką neisim, atsako 'nea, einm' (einam). tokio amžiaus vaikai jau ne tik kartoja kalbos gasus, bet pradeda sąmoningai vartoti juos norėdami išreikšti savo norus ir ieškoti ryšių tarp tariamų garsų ir veiksmų/daiktų. ir jau individualus dalykas, kada pradeda naudoti sudėtingesnes konstrukcijas.
taip pat dauguma pradeda kalbėti nuo daiktavardžių, o mano sūnaus dabar dauguma vartojamų žodžių - veikmažodžiai. einm, duok, žiū (žiūrėk), bet tai vėlgi ne vunderkindizmas, ne anomalija, o kalbos raidos savitumas, priklausantis nuo vaiko charakterio ir jo aplinkos žmonių. nes iš emsės šioje raidos stadijoje jau yra pakankamas suvokimo lygmuo tam.
arba iš kitos pusės, mano vaikas nesako 'lialia', ir turbūt nesakys, nes mes vartojam žodžius 'vaikas', 'berniukas', 'mergaitė', jis juos tarti išmoks vėliau, nes reikia geresnių kabos gūdžių jiems ištarti, bet juk dėl to nebus 'atsilikęs'. jis supranta tuos žodžius, kuriuos mes vartojame dažniausiai, ir jei nevartojame supaprastintos kabos, jam gali prireikti daugiau laiko tai įsisavinti.
bet kiek domėjausi, iš tiesų tai vaiko tolesnei raidai net žymiai palankiau. kaip ir mokyti kad 'čia yra žvirblis', 'čia balandis', ir vėliau mokyti apibendrinti juos kaip 'paukščius', t.y. indukcijos metodu, o ne iš pradžių supaprastintai visus vadinti paukščiais, o tik po to pradėti skirti jų rūšis.
oj, n ir prikalbėjau čia ...