QUOTE(tarijo @ 2007 12 10, 12:36)
ir šiaip pastebėjau, kad kuo vyresni, tuo dažniau turi scenos baimę.
Ir aš pastebėjau

darželinukams nieko nereiškia auklėtojos paprašytiems svetimam nepažįstamam žmogui padainuoti dainelę ("Mes vyrai" arba "Spjaudau sau ir gaudau"

) o štai paaugliai nenoriai eina prieš klasę deklamuot eilėraščio, mieliau pasirenka atsakinėjimą, kai girdi tik mokytoja, o klasės draugai nežiūri, neklauso
Papildyta:
QUOTE(auduse @ 2007 12 07, 01:15)
kalbedavau kai noredavau bet isaugau o nuo 12 m buvau super drasi tai ir iki dabar tokia
Gyvenimas priverčia

Šiaip aš pati esu tokia švelni, jautri, lyriška, žodžiu tokia labai teigiama

, o dar ir iš išvaizdos atrodau maža ir trapi, bet pvz. prie rūbinės mokykloj stumdaus tik taip

ir jei kas nors labai sunervina, tikrai netyliu, nors šiaip esu mažakalbė. Paprasčiausiai jei sėdėsi ir tylėsi, tai tave sutryps (tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėm). Nes gyvenime tikrai būna tokių situacijų, kai reikia pakovoti už save.