baisiausia buvo PO, kai atsirado problemu su placenta, vyras uz duru, vaikas ant pilvo paguldytas, o as jau negaudau, kas vyksta
tai iki siol nezinau, kas nemaloniau, ar pats skausmas, kai daro valymo proceduras, tau epiduras jau pasibaiges pries dvi valandas, o nauja doze dar nesuleista, ar tai, kad niekas nepaaiskina, kas vyksta, o gydytoja pasako, kad "labai jau jus cia viska nors zinoti" (nors gimdziau Kauno klinikose ir "susitarus"
iki siol pykstu, kiai prisimenu
ant sienos kabejo didziulis laikrodis, rode 20:00. gydytoja pasake ''20:30 pradesim stumti'' 
tas pusvalandis slinko kaip pusmetis, o su saremiais jau buvau nuo 8 val ryto prasikankinus 
ir tuo viskas nesibaige... buvo dar vakumas, kirpimas, siuvimas (pasibaigus nuskausminamiesiems), uzsilikusi placenta, daug prarasto kraujo...
fuuuj, daugiau nebenoriu prisiminti
tas pusvalandis slinko kaip pusmetis, o su saremiais jau buvau nuo 8 val ryto prasikankinus ir tuo viskas nesibaige... buvo dar vakumas, kirpimas, siuvimas (pasibaigus nuskausminamiesiems), uzsilikusi placenta, daug prarasto kraujo... fuuuj, daugiau nebenoriu prisiminti
Kai akušerė pasakė'žirkles"... Ko nenualpau, bet net nepajutau nieko 
Tik akys baimės didelės 
Ko nenualpau, bet net nepajutau nieko Tik akys baimės didelės
jooo.. ko tik moterys nepatiria gimdydamos
man sunkiausiai buvo kol neleido stumti, o jau taip norejosi
o seip abu gimdymai praejo labai sklandziai ir be baisumu nors tiesa pasakius, kai gimdziau antraja ir gimdyma skatino - buvo daug sunkiau...tokie skausmingi saremiai 
kai gydytoja liepe gultis ant nugaros ir dabar jau stumti, vos nepravirkau - puoliau i gryna panika ir snabzdejau (nerekiau) kad bijau, labai bijau , asaros pacios kaupesi...
atrode, ko gi bijoti, juk jau zinau, kaip viskas buna, bet tiesiog sueme nepaaiskinama panika, nes labai jau skausmingai mazoji judejo "link isejimo " bet pacios ir gydytoju nuostabai isstumiau vienu ikvepimu - issove kaip patrankos sviedinys 
bet panikos buvo 
man sunkiausiai buvo kol neleido stumti, o jau taip norejosi
o seip abu gimdymai praejo labai sklandziai ir be baisumu
nors tiesa pasakius, kai gimdziau antraja ir gimdyma skatino - buvo daug sunkiau...tokie skausmingi saremiai kai gydytoja liepe gultis ant nugaros ir dabar jau stumti, vos nepravirkau - puoliau i gryna panika ir snabzdejau (nerekiau) kad bijau, labai bijau , asaros pacios kaupesi...atrode, ko gi bijoti, juk jau zinau, kaip viskas buna, bet tiesiog sueme nepaaiskinama panika, nes labai jau skausmingai mazoji judejo "link isejimo "
bet pacios ir gydytoju nuostabai isstumiau vienu ikvepimu - issove kaip patrankos sviedinys bet panikos buvo
Nemaloniausia gimdymo dalis - saremiai likus kokiai valandai iki stumimo.Vaikutis kazkaip ne taip isitaise, todel daktare neleido stumti, liepe laukti...ojojoj, tai ir buvo sunkiausia - sulaikyti savo lelyte, kai ji taip verzesi i pasauli Galu gale mazoji pasisuko kaip reikia ir kelias buvo "laisvas" 
Galu gale mazoji pasisuko kaip reikia ir kelias buvo "laisvas"
pas mane viskas buvo baisu ,antra kart jau zinociau ir nebutu isvis baisu
Baisiausia buvo kai neleido stumti, o noras toks didelis, taip sunku buvo laikyti.Gerai kad leido rekauti kiek sirdis geidzia tai as tuo visu 120 proc naudojausi
Man tai baisiasia buvo, kai suzinojau, kad vyras nespes atvaziuoti kartu gimdyti ir kad turesiu kapanotis viena pati. Be to, kai jau prasidejo skausmingi saremiai, baisu buvo vienai pasilikti. ir dar buvo baisu, kai turejau guleti vien tik ant nugaros, kadangi buvau prijungta prie soaudimo matavimo ir kudikio sirdutes tonu registravimo aparatu. O kai jau prasidejo stangos, ne baime galvoj buvo:)
Man baisiausia buvo, kai jau pradejau stumti. o mazike nenorejo ateiti y si pasauli.Kai po ilgo stumimo nebeturejau visiskai jegu, buvau issekusi, o mazikes galvyte buvo jau islindusi, o as nebegalejau stumti, buvau beprarandanti samone, kai gydytoja pasake-juk dusini savo vaika.Tie zodziai pakeite visa eiga, is kazkur atsirado jegu pabaigti tai, ka pradejau Tikiuos ateity antras gimdymas bus lengvesnis, nes kaip bebutu antro norisi siek tiek veliau, bet bijau
Tikiuos ateity antras gimdymas bus lengvesnis, nes kaip bebutu antro norisi siek tiek veliau, bet bijau
QUOTE(Moonlit @ 2005 01 12, 13:14)
Likus 3 val. iki gimdymo, kad sąrėmiai būtų ne tokie skausmingi, mane įkišo į vonią. Taip ten ir pragulėjau. Tyliai ramiai, nes bijojau nuskęsti sąrėmių metu. O kau prasidėjo stangos, tai teko vyrui mane iš vonios iškelti ir ant gimdymo stalo nešti, nes buvu praktiškai be plionkės nuo skausmo, nelabai ką atsimenu, tik kad daktars liepė ne jį spardyt, o stenėti
O dieve... Maniau, uzeisiu paskaitineti, nusirminsiu, juk kuo daugiau (ir geriau)zinai, kas taves laukia, lengviau kazkaip. Kaip tik siandien viena pazistama gydytoja ikalbinejo vandeny gimdyt. Ir naturaliai. Jau buvau ir apsisprendus. Bet dabar- tik su epiduriniu!!!
