Neseniai užsiregistravau, tai ir aš ta tema pasisakysiu. Gimdymo metu niekas man nepatiko (nors praėjo daug metų, nieko nepamiršau ir oda šiurpsta vien nuo tos minties), tačiau neišleidau nė garselio, nes beveik visą laiką "išsijunginėjo televizorius" (sąmonę praradinėjau tiesiogiai proporcinigai sąrėmiams), todėl aiškiai nieko neprisimenu...

Na, gal tik gydytojų aikčiojimus. Dukrytės išstūmimas buvo sunkus, nes jau visiškai buvau praradusi jėgas, todėl mane akušerės subėgę pakėlė, kad galėčiau susiriesti. O po visko labiausiai išgąsdino, kai gydytoja, kuri priiminėjo mano gimdymą (ji nuostabi ir aš jai labai dėkinga), persižegnojo, nes tik tuomet supratau, kaip "nekaip" viskas buvo.

Skaudžiausia gi buvo po visų gimdymo "malonumų" eiti atlikti gamtinių reikaliukų. Dar ir dabar ašaros tvenkiasi prisiminus. Gal todėl, taip ilgai nenorėjau antrojo gimdymo, o dabar, kai jau pagaliau laukiuosi, taip bijau, kad, toks jausmas, jog nepajėgsiu pagimdyti...