
man baisiausia buvo, kai gydytoja pasake jau prasideda, tai lipk ant to stalo gimdykloj, tai pagalvojau o dabar tai bus ....
kadangi saremius as pravaiksciojau, aisku buvo skausminga bet istveriama, o po 3 stumimu leliu jau turejau ant ranku, taip kad tas pats procesas nebuvo labai baisus...

Nepatikesit, bet man gimdos kaklelio apziura

Man tai kažkaip nieko baisaus nebuvo...
saremiai man prasidejo 4 ryto.. ligoninej buvau 6.. iki 16 val saremiai buvo nestiprus, ir gimdos kaklelis atsidares buvo tik 5 cm.. salia manes buvo mano mama, ir vyro mociute, nes jos abi dirba ligoninej.. ir jos kalbjo apie gimdymus, apie tai, kad labai skauda jei skatina.. ir kazkur apie 16 val daktaras pasake, kad reikia skatinti.. tai ir buvo mano didziausia baime.. viso kito as nezinojau, todel ir nebijojau.. dabar, kai jau praejau per tai, ir daug skaitau apie gimdymus, ju yra labai daug..
Man tai baisiausia ir skaudziausia buvo,kai vaikelis turejo nusileisti zemyn ir liepe vaiksciot,uzejus saremiam budavo toks skausmas,kad net pykino...

As jau pagimdziau tris vaikus.
Gimdziau naturaliai, be jokiu nuskausminimu.
Pirma karta niekas nebuvo baisu gimdymo metu. Baisiausia buvo grizus namo, kai mano dukra "nukramte" man krutis iki krauju.
Kai gimdziau antraja dukra, baisiausia buvo saremiai pries pat stumima. Ir tai, kad antrasis gimdymas uzsitese gerokai ilgiau nei pirmasis. Gerai, kad vyras buvo salia. Tada gelbejo tik zinojimas, kad visvien viskas baigsis.
O stai didziausia baisuma isgyvenau laukdama treciojo gimdymo. Jo labai bijojau. Nes PUIKIAI zinojau kas ir kaip bus. Taigi baisiausia man buvo kai suvokiau, jog JAU ir kad reikia vaziuoti i gimdymo namus. Tas momentas, kai palikau uz nugaros jaukius ramius namus, vaikus seneliu prieziuroje, ir turejome isvykti gimdyti... Zliumbiau ... ojojoj... nei vyras nei gimdymo namu priemimo skyriaus darbuotojos manes nesuprato - "taigi jau trecia gimdai, ko cia raudi?".
Ir zinoma - visus baisumus ir skausmus kaip ranka nuima ta pacia sekunde kai uzgimsta naujas zmogutis
Gimdziau naturaliai, be jokiu nuskausminimu.
Pirma karta niekas nebuvo baisu gimdymo metu. Baisiausia buvo grizus namo, kai mano dukra "nukramte" man krutis iki krauju.
Kai gimdziau antraja dukra, baisiausia buvo saremiai pries pat stumima. Ir tai, kad antrasis gimdymas uzsitese gerokai ilgiau nei pirmasis. Gerai, kad vyras buvo salia. Tada gelbejo tik zinojimas, kad visvien viskas baigsis.
O stai didziausia baisuma isgyvenau laukdama treciojo gimdymo. Jo labai bijojau. Nes PUIKIAI zinojau kas ir kaip bus. Taigi baisiausia man buvo kai suvokiau, jog JAU ir kad reikia vaziuoti i gimdymo namus. Tas momentas, kai palikau uz nugaros jaukius ramius namus, vaikus seneliu prieziuroje, ir turejome isvykti gimdyti... Zliumbiau ... ojojoj... nei vyras nei gimdymo namu priemimo skyriaus darbuotojos manes nesuprato - "taigi jau trecia gimdai, ko cia raudi?".
Ir zinoma - visus baisumus ir skausmus kaip ranka nuima ta pacia sekunde kai uzgimsta naujas zmogutis

man baisu buvo, kai pradejo siuti
, issireikalavau net 3 doziu nuskausminamuju
, o pats gimdymas, tai net neisivaizduoju, kad galetu buti lengvesnis - 4 val prasidejo saremiai, tai as dar iki 6 val pamiegojau, tada atsikeliau, ilindau i dusa, pasidariau makiaza ir plaukus susitvarkiau, apie 8 val paskambinau savo ginei ir pasakiau, kad jau turbut gimdysiu ir man saremiai jau kas 5 min
, tai liepe lekt kuo greiciau i ligonine... ten kol sutvarke dokus ir kt, praejo dar gera valanda (beje, gine dar pasake, kad nuskausminimo man neprireiks, nes nespes suveikti
), gimdykloj atsiduriau apie 9,30 val, o 11 val jau laikiau savo princese rankose...
o dabar jau greit turesiu antra princese, tik dabar labiau bijau nei anksciau
, nors tikiuosi, kad viskas bus taip lengvai, kaip ir pirma karta...




o dabar jau greit turesiu antra princese, tik dabar labiau bijau nei anksciau

kai prakirpo ir nuleido vandenis, pradėjau žliumbti
Aš taip išsigandau, kad dabar net gėda
Tik tuomet supratau, kad dabar mergužėle jau niekur nedingsi, reiks gimdyt





QUOTE(lincia_pincia @ 2009 03 15, 20:13)
nebijok tik taip kai skaitai atrodo, o kai viskas vyksta nebeturi laiko bijoti ir nebe taip baisu buna, nors as antro laukiu , biski bijau , bet zinau, kad kai pagimdai dinksta visi skausmai ir esi labai laiminga.

Papildyta:
man tai baisiausi tie saremiu skausmai,

Pirmaji pagimdziau be jokio skausmo, naturaliai, netgi malonu buvo. Tikriausiai papuoliau i ta 1 proc. moteru, kurioms neskauda. Taciau siuvimas (prakirpo del to, kad mano regejimas prastas - del visa ko) buvo toks skausmingas
Uzsaldymas is esmes neveike. Siuvo tris sluoksnius ,,gyvos mesos" (duotas vokelis negelbejo).
Antraji pagimdziau per 3-4 valandas, taciau suzinojau, kas yra gimdymo skausmas. Saremiai tokie skausmingai klaikus buvo, galvojau isprotesiu. Bet va siuvant (kirpo todel, kad pirmasis kirpimas neplystu) gerai uzsalde, nieko nejutau. Ir vokelio nedaviau.
Dabar treciasis pakeliui. Labiausia vistik bijau siuvimo....

Antraji pagimdziau per 3-4 valandas, taciau suzinojau, kas yra gimdymo skausmas. Saremiai tokie skausmingai klaikus buvo, galvojau isprotesiu. Bet va siuvant (kirpo todel, kad pirmasis kirpimas neplystu) gerai uzsalde, nieko nejutau. Ir vokelio nedaviau.
Dabar treciasis pakeliui. Labiausia vistik bijau siuvimo....
labai bijojau tarpvietes siuvimo, bet jis man visiskai nebuvo skausmigas, gal kad nestipriai plysau

Man kai nepatyrusiai viskas pakankamai siaubinga pasirodė. Na pats gimdymas buvo pakankamai lengvas, nes mažylis tik 1882g... Bet pūslės kateterio statymas tris kartus ir vėliau placentos "ieškojimas" (kaip sakė akušerė) su metaliniu įrankiu tikrai ne tie malonumai, kuriuos norėčiau pakartot...
