Kadangi gimdžiau labai greitai ir lengvai tai turbūt iš viso neturiu teisės apie baisumus šnekėti. Ypač kai paskaitau, ką kitos iškentėjo. Pas mane buvo keli stipresni sarėmiai ir viskas - jau gimdau, net linksminančiųjų dujų nesuspėjo atvežti

Vis laukiau kol bus dar baisiau ir ... jau turiu kūdikėlį.
O antrą kartą tai iš viso, akušerė apžiūrėjusi ramiai išėjo iš palatos, maždaug dar negreitai, o po kelių min vyras jau lėkė ieškot, nes jau stangos prasidėjau. Pirmi žodžiai gimus dukrytei buvo: Dieve, kaip greitai.
Bet užtat kai gramdė placentą, nes ne visa išėjo, tai gera nebuvo...

Man atrodė, kad skaudėjo labiau, nei gimdant. Bet gal todėl, kad jau morališkai nusiteikiau, kad viskas, o še tau, vėl skausmą kentėt.