Aš atėjau i gimdykla kaip į šventę, o paskui
, kai pradėjo skatinamuosius leist, jau aptemus buvo samonė tai ryškiai, sąrėmiai turbūt kas min, kai vyrui pertraukėlės metu pasakiau: epidurą!!!!!, tada jau
, bet turbūt baisiau už baisiausią- išvarymas- aš meldžiausi GARSIAI, jaučiu kaip ten atrodė, o šiaip juk nesu tikinti... ir ačiū daugiau vaikų po viso šito nenoriu
O man baisiausia buvo tai, kai pradėjo kristi vaikelio širdelės tonai, nes užsspausdavo virkštelė ir pradėjo grėst Cezaris, tada net kojos virpėti pradėjo.
Ačiū Dievui viskas baigėsi gerai.
Man baisiausia buvo,kai man neleido stumt,o as jau maniau,kad sprogsiu kaip noriu stumt.Tuo metu man liepe nulipt nuo lovos ir pasisiot,o man toks spaudimas buvo,kad as visa drebedama i vyra isikibus,kiek imanoma stengdamasi kvepuot, dar ir pakakojau biski
Paskui iskart atsigulus i lova jau leido stumt,tai tada jau kaifas buvo,buciau galejus stumt ir stumt,bet kad labai nedaug tereikejo
Beje,pries isleidziant namo,tai sodino ant lektuvo ar kazko panasaus ir tikrino
As vos paeinu,kraujai upeliais teka,susiuta turejau ropstis ant tos kedes.Jausmelis nekoks
O dar ten grindis aptaskiau krauju, nes viskas varvejo,nu nemalonu zodziu.Man nieko ypatingo nebuvo,taip tikrino ir mano palatos kaimyne.
O siaip gimdymas buvo lengvas,nes dar ta pati vakara sakiau,kad "nu va,dar du kartai liko
".Bet kazkaip pastebejau,kad kuo toliau tuo labiau tas gimdymas baisesnis man atrodo,idomu kodel cia taip,juk atvirksciai turetu but
Beje,pries isleidziant namo,tai sodino ant lektuvo ar kazko panasaus ir tikrino
O siaip gimdymas buvo lengvas,nes dar ta pati vakara sakiau,kad "nu va,dar du kartai liko
Man sunkiausia buvo iškęsti, kai per sąrėmius akušerė liepdavo gulėti ir pajungdavo aparatą vaiko širdelės tonams užrašyti. O labai padėjo burbulinė vonia.
Gimdymo metu nespėjau išsigąsti. Sąrėmių skausmo irgi nespėjau pajusti (suskaudo tik vieną kartą ar du). Gimė natūraliai, be jokio nuskausminimo, tik 5 savaitėmis anksčiau, nei planuota. Baisiausi momentai prasidėjo kokios 4 dienos po gimimo. Kažkas panašaus į pogimdinę depresiją. Prisiminus tą laikotarpį, antrą vaiką vis dar atidėlioju neribotam laikui.
Pats baisiausias momentas buvo tada, kai akušerė nuleidinėjo vandenis ir abi su gydytoja susižvalgydamos baisėjosi, kad jų siaubingai daug. Kai paklausiau kodėl taip yra ir ką tai reiškia, man atsakė, kad tai rodo galimus vaikelio apsigimimus. Patikėkit, jokie sąrėmiai nesusilygins su tuo širdies skausmu, kurį tada pajutau. Jau geriau nieko nebūtųsakiusios prieš gimdymą. Tiesa, sūnelis gimė sveikas, kaip ridikas. Gavo 9 balus ir po dviejų dienų jau buvom namie(nors gimdymas buvo komplikuotas, nes praradau daug kraujo).
Sunkiausia buvo kai niekaip neisistatinejo vaiko galvute i dubeni ir gydytojai sprende daryt cezari ar ne. Realiai viskas uztruko gal 20, gal 30 minuciu, bet man atrode amzinybe, nes maniau nebeistversiu skausmo, prarasiu samone ar kazka panasaus ir gydytoju dvejojimai taip ar ne ir tikrinimai TEN per saremi vare mane is proto ... Beja, gime naturaliai ne cezario budu, bet jau stumimas buvo tik juokas.
Man buvo baisu Kai liepė nebelašint epidūro ,nes bus petukų strigimo momentas .Bet apsėjom be instrumentų ,kažkaip akušerė išsuko.Iki dabar geru žodžiu miniu
Sarėmiai gana nemalonus ir visgilabai skausmingi, bet jie pasidarė dar skausmingesni kai rezidentė itarė jog vaikas toks didelis ir netilps kad gimti naturaliai, reiks cezari. bet poto atėjo gyditoja kuri švietė ir tarė klausik mane ka liepsiu daryti ir tu pati normaliai pagimdysi ir gimė sunelis normaliai aišku žiauriai skausmingai. O gimė jis 4.600 kg
Man sunkiausia ir skausmingiausia buvo prieš stūmimą - skuasmas nerealus, dažnas
Ir "atchodas" po narkozės - po 1 ir 3 gimdymo darė reviziją - gimdos valymą (įtarė, kad ne visa placenta pasišalino
).
Man tai buvo baisiausios akimirkos: gal 10 minučių iki lėlės gimimo.... tada jau ėmiau skūstis ir rėkti, kad nebegaliu, nors atrodė gėda, bet tikrai galvojau, kad paskutinioji... Bet tikrai, kaip daugelis sako- pagalvoji apie tą savo mažių, dar sudėtingesnį darbą bedirbantį ir besibraunantį į šį pasaulį.... nu ir pamanai, kad juk ne tau čia sunkiausia
gimdziua be jokiu nuskausminamu, tai paskutiniai saremiai man buvo
, kai jau tarpas atsiputimui -atrodo nugriusiu, kaip jegu nera...
kai uzeina skausmas, atrodo isprotesiu...ir tik tyliai sakiau -daugiau nebegaliu... o akuseres klausiau, ar dar daug man beliko?
ir dar kai apziurejus, kad dar galvute neisistacius gerai, liepe vel atsistot pavaiksciot -
galvojau ateis paskutinioji...
bet kazkaip sugebejau
ir dar kai apziurejus, kad dar galvute neisistacius gerai, liepe vel atsistot pavaiksciot -










