O man tai buvo baisiausia naktis gimdykloje pries gimdyma. Prisiklausiau baisiausiu dalyku, kai moterys prakeikia savo vyrus ir gailisi, kad "jiems dave", kai keikiasi, plusta visa pasauli, nebenori jokio vaiko, kai atsisveikina su vyru, nes jau galvoja mirstancios...
O vaziavau gimdyti su visai kita nuostata - man gimdymas buvo naturalaus skausmo laikotarpis, kurio metu i pasauli ateis mano sunelis... Kiekvienas saremis buvo mazas sunelio zingsnelis i gyvenima... Tai daugiau panasu i svente, nei i pasaulio prakeiksma, kuri girdejau is kitu gimdyviu lupu.
Gerai, kad mano protas neaptemo nuo tu vargsiu moteriskiu ir pagimdziau labai normaliai. Nuostata gimdant yra labai svarbi, jei galvosi kokia tu vargse ir kaip tau skauda, gali net isproteti...
As ta sveika nuostata issaugojau ir tamsiausiomis minutemis, vyras man pasakojo graziausius vaizdinius, kaip mes visi trys sokame per bangas, kaip visi ciuoziame nuo kalnu, man tai padejo nugaleti ta prasta aplinka. Bet kita kart bendroj gimdykloj tikrai negimdysiu...
Man irgi labai baisu daros. Nors dar tolokai ir vis bandau nusiteikti pozityviai, vis tiek baimė išlieka. Norisi ir susipažinti su visais galimais skausmais skausmeliais ir kartu užsimerkti ir nieko nežinoti 
Vis tiek įtariu, kad jau kai atsidursiu ligoninėj bus ir silpna, ir negera... 
Man ir pačiai juokas ima iš savęs, bet silpna net kai kraują ims Nebijau lyg ir, bet temsta akyse ir gana Vyras tai juokias, sako, kaip tu pagimdysi, jei kraują duot bijai Bet aš nebijau, man tiesiog pasidaro silpna, išsijungia šviesa akyse ir kvit Nu, mergos, bijau aš to gimdymo labai. Žinau, kad viskas praeis ir labai džiaugsiuos lelia, bet užsikoduot nuo baimės ir to, kad praktiškai neįmanoma tuo metu kontroliuoti situacijos (bent iš jūsų pasakojimų taip supratau) sunkoka...
Vis tiek įtariu, kad jau kai atsidursiu ligoninėj bus ir silpna, ir negera... Man ir pačiai juokas ima iš savęs, bet silpna net kai kraują ims Nebijau lyg ir, bet temsta akyse ir gana Vyras tai juokias, sako, kaip tu pagimdysi, jei kraują duot bijai Bet aš nebijau, man tiesiog pasidaro silpna, išsijungia šviesa akyse ir kvit Nu, mergos, bijau aš to gimdymo labai. Žinau, kad viskas praeis ir labai džiaugsiuos lelia, bet užsikoduot nuo baimės ir to, kad praktiškai neįmanoma tuo metu kontroliuoti situacijos (bent iš jūsų pasakojimų taip supratau) sunkoka...
| QUOTE (nigrita @ 2004 02 17, 16:58) |
| Vis tiek įtariu, kad jau kai atsidursiu ligoninėj bus ir silpna, ir negera... Man ir pačiai juokas ima iš savęs, bet silpna net kai kraują ims Nebijau lyg ir, bet temsta akyse ir gana Vyras tai juokias, sako, kaip tu pagimdysi, jei kraują duot bijai Bet aš nebijau, man tiesiog pasidaro silpna, išsijungia šviesa akyse ir kvit Nu, mergos, bijau aš to gimdymo labai. |
Nigrita, noriu tave apramint
As irgi esu toks sutverimas, kuris is skausmo alpsta, tiesa kraujo nebijau, bet ligoninej dirbt negaleciau Mano vyras irgi pergyveno, kai nusprendziau gimdyt naturaliai, galvojo "atsijungsiu" ir pan. Na as ir pati savim abejojau 
Bet isejo taip, kad laikiausi 10 BALU. Kontroliavau padeti, klausiau gydytojos iki pat galo ir neisleidau ne garso, na ishskyrus tai, kad pries pabaiga vyrui sakiau kad daugiau neistversiu 
Zodziu mano patarimas tau- ISMOK TAISYKLINGAI KVEPUOTI, nes as visas tas 5 h prakvepavau (net nebuvo laiko rekt 
). Taisyklingas kvepavimas taupo jegas, dar iki dabar prisimenu gydytoja sakant- jei sauksi, nebebus kam gimdyt! 
Tau viskas pasiseks kuo puikiausiai, nes tai naturalus procesas
Papildyta @ [mergetime]1077146363[/mergetime]
Dar atsiminiau juokingiausia dali per gimdyma
Gydytoja mane perspejo, kad kai isinoresiu "kaku", bus laikas stumti (tiesiog sie pojuciai panasus). Na, zinoma ji manes vis klausinejo "ar dar nenori k...", o vyras viska suprato paraidziui ir labai jaudinosi mano "reputacija" , galvojo- jezau 
jai ir klizma state, o ji vistiek ims ir padarys
Susitarusi buvau, nes prieš tai pati bene tris metus Jokūbo ligoninėj sanitare dirbau. Tik va gydytojos pavardės nebeatsimenu- sena buvo, tai tikiuosi jau seniai pensijoje.
O mergytėms, laukiančioms pirmojo savo gimdymo, didžiausias patarimas- nebijokite. Treniruokitės, ir geriau su vyru, kaip reikia kvėpuoti- didžiausio skausmo metu susikoncentruosite į tai- ir skausmas tikrai tampa mažesnis. O vyras reikalingas tam, kad griežtai rimintų, ką reikia daryti kai smegenys "atsisako"- juk jau patyrėt, kad pas nėščias vyksta smegenų minkštėjimas ?
Ir nėr visa tai taip baisu- juk iek moterų ryžtasi gimdyti antrą, trečią ir t.t kartą- nuo šito skausmo nemirštama.
Beje, dantų skausmas man daug baisenis ir jokiu būdu nesiduočiau gydytis be nuskausminimo...
O mergytėms, laukiančioms pirmojo savo gimdymo, didžiausias patarimas- nebijokite. Treniruokitės, ir geriau su vyru, kaip reikia kvėpuoti- didžiausio skausmo metu susikoncentruosite į tai- ir skausmas tikrai tampa mažesnis. O vyras reikalingas tam, kad griežtai rimintų, ką reikia daryti kai smegenys "atsisako"- juk jau patyrėt, kad pas nėščias vyksta smegenų minkštėjimas
?Ir nėr visa tai taip baisu- juk iek moterų ryžtasi gimdyti antrą, trečią ir t.t kartą- nuo šito skausmo nemirštama.
Beje, dantų skausmas man daug baisenis ir jokiu būdu nesiduočiau gydytis be nuskausminimo...
| QUOTE (martyna_ @ 2004 02 19, 20:32) |
dazna minite taisyklinga kvepavima.... o koks jis turetu buti? a? tas taisyklingas kvepavimas?  |
As nuvaziavau galima sakyt nieko nesiruosusi, net kvepuot nemokejau
, o akusere viena karta pasake- ir, patikekit po siai dienai atsimenu- ikvept per nosi, ishkvept per burna- liuxishkai suveike- per penkias valandas tik tai ir praktikavau ir ne karto necyptelejau
man baisiausias buvo tas momentas, kai supratau, kad saremiai jau reguliarus - ir reikejo pasiryzt ciupt terbas ir vaziuot gimdyti... nebijojau nei skausmo, nei pacio gimdymo - labiausiai nenorejau zopos kelt ir i ligonine tystis...
o del kvepavimo - mano nuomone, kvepuoti kazkaip ypatingai nereikia... nes ne kvepavimas, o demesio nukreipimas nuo saremio sumazina skausma... kai galvoji, kaip cia kvepuoti, uzmirsti galvoti, kaip skauda.
o del kvepavimo - mano nuomone, kvepuoti kazkaip ypatingai nereikia... nes ne kvepavimas, o demesio nukreipimas nuo saremio sumazina skausma... kai galvoji, kaip cia kvepuoti, uzmirsti galvoti, kaip skauda.
tai gal as kazkokia nenormali, prisiskaiciau visokiu cia baisiu momentu, o pati ir neprisimenu ne vieno, paskaudejo aisku truputi 1,5 val. ir gime bembiukas per tris stumius. Prisimenu tik kad labai nuobodu buvo laukti. Ryte nuvaziavau i gimdykla ir visa diena ten prabuvau, vaiksciojau, mezgiau, skaiciau, miegojau, kol pagaliau viskas pasibaige. Gal jei butu skausmai kankine butu kitokie prisiminimai, bet beveik iki pat galo skausmo nejutau, nors jokio nuskausminimo nedare.
Vat ir likau be baisiausio momento.
Vat ir likau be baisiausio momento.
| QUOTE (jaunute @ 2004 01 22, 21:20) |
O as noriu paklausti  drauge sake, kad ja diena ar dvi po gimdymo sodino ant lektuvo ir su visais tais saukstais kaip ir privaloma tikrino. Inai vargse buvo kirpta, tai sake vos nenumire ant to lektuvo kai "ten" viska plete. Ar taip turi daryti? Ar galima to atsisakyti? Ir dar - jeigu vistik po gimdymo tenka siuti - ar galima reikalauti, kad TIKRAI nuskausmintu, ar vis tik reiks kenteti?  |
Na,sedejau as ant lovos, panasios i gimdymo stala, reikejo kojas aukstai uzsikelt. Buvau siuta, bet ten tikrai kiso kankinimo irankius, is skausmo net neatsimenu, kiek ir kokiu
! Man skaudziausia buvo sita apziura ir siuvimas. Atseit nuskausmino, bet kiekviena duri kazkodel jauciau. Mane irgi apgavo su nuskausminimu- tai per anksti, tai per velai 
. Kai prisimenu, tai atrodo, ir dabar dar skauda 
! Baisu buvo, kai apziurinedavo kakleli ir gydytojos abejingumas (nors akusere-cool!). Kai jau visai akyse zvaigzutes rodesi ir kazkokie vaizdiniai kildavo, parekdavau, o atlekusi gydytoja vos ne priekaistavo- "ko rekiat, dar gi tik pradzia, jei jau taip reaguojat, tai veliau dar sunkaiu bus". Man vandenys nubego 1h nakties, gydytoja "nustate", kad gimdysiu apie 15h, nors jau apie 5h ryto norejosi stumt. Kai buvo jau visai sakes, liepiau vyrui atidaryt gimdyklos duris ir pradejau staugt (tikra zodzio prasme), kad prisisaukciau ka nors. Atleke gydytoja, apziurejo ir sukomandavo: "Kai cia taip,jinai gi jau gimdo-ruoskites) . Tuo metu buvo labai baisu- dar kiek, ir pati viena buciau isperejus leliuka vyrui i glebi Papildyta @ [mergetime]1077800875[/mergetime]
Beje, maziu pagimdziau po 5.30h "malonumu" (nors personalas sake, kad pirma karta gimdanti taip greitai nepagimdo
)
Per abu gimdymus baisiausia buvo saremiai, nors jie man gal tik kokia valanda tesesi. Zodziu, greitai pagimdziau Bet pats baisumas man prasidejo, kai grizau namo(Cia kai dukra gimdziau),nes sukilo temperatura, variau pas gydytojus, pasirodo, gimda neisvalyta buvo, vale man ten ja, po to stiprius antibiotikus geriau. Vaikas buvo neramus, dienom-naktim verke iki 1,5 men, pati blogai jauciausi, nu kosmarai, kiek prisimenu.Gimdziau Kauno klinikose(del didelio kraujospudzio ir itariamos sirdies ydos), buvau girdejus, kad ten prieziura , bet va gimdos ir neisvale iki galo Zodziu, jei is anksto su gydytoju nesusitari, tai sud......ir gaunasi, neziurint kur gimdai
Bet pats baisumas man prasidejo, kai grizau namo(Cia kai dukra gimdziau),nes sukilo temperatura, variau pas gydytojus, pasirodo, gimda neisvalyta buvo, vale man ten ja, po to stiprius antibiotikus geriau. Vaikas buvo neramus, dienom-naktim verke iki 1,5 men, pati blogai jauciausi, nu kosmarai, kiek prisimenu.Gimdziau Kauno klinikose(del didelio kraujospudzio ir itariamos sirdies ydos), buvau girdejus, kad ten prieziura , bet va gimdos ir neisvale iki galo Zodziu, jei is anksto su gydytoju nesusitari, tai sud......ir gaunasi, neziurint kur gimdai
Man buvo baisu, kai iejau ir pamaciau gimdykla.
O paskui buvo baisiausia gimdos kaklelio atsidarymo tikrinimas, nes labai nemaloni procedura, pradejo ziauriai pykinti ir aisku baisu yra saremiai. O kai dar be epiduro... Bet visi baisumai baigesi, kai pamaciau savo mazule ir ka po to jau dare man daktarai, niekas neskaudejo
O paskui buvo baisiausia gimdos kaklelio atsidarymo tikrinimas, nes labai nemaloni procedura, pradejo ziauriai pykinti ir aisku baisu yra saremiai. O kai dar be epiduro...
Bet visi baisumai baigesi, kai pamaciau savo mazule ir ka po to jau dare man daktarai, niekas neskaudejo
na man baisu nebuvo.. tiesiog gal galeciau pasakyti apie skausmingiausia etapa.. .. kiekvienas etapas kai jis tuo metu vyko atrode skaudziausias... bet dabar po visko galiu pasakyti kad skaudziausia buvo kai po gimdymo siuvo.. o del baimes.. nera ten ko bijot.. gal siek tiek neramu.. nes mintyse tik viena mintis.. kad tik gimes viakutis butu sveikas ir jam viskas butu gerai...
.. kiekvienas etapas kai jis tuo metu vyko atrode skaudziausias... bet dabar po visko galiu pasakyti kad skaudziausia buvo kai po gimdymo siuvo.. o del baimes.. nera ten ko bijot.. gal siek tiek neramu.. nes mintyse tik viena mintis.. kad tik gimes viakutis butu sveikas ir jam viskas butu gerai...
