as tai suprantu labai paprastai...
paprasciausiai man tai paaishkinti taip... kai jus mylit zmogu... ka jus matot? tikrai ne ta kuna, kuriame gyvena tas zmogus...
as pati labai pajauciau ant saves

... mano vyras tikrai ne grozio isikunijimas, tiesiog mielas, malonus zmogus... kai jis mane kabino, galvojau, vieshpateliau, ko jis prie manes kabinasi...?
dabar ash myliu jo vidu, ir tikrai as net nepastebejau, kaip jis man pasikeite i ta shilta, jauku kamuoleli, kuris mane shildo...
tai vat sakyciau, kad mes matom siela tu zmoniu, kurie mus supa, kuriuos mes mylim...
beje, manau tai liecia ir visa kas gyva... as myliu savo shuni, todel jam gal suteikiu emocijas, kurios jam gal ir nebudingos... bet tai jau mano reikalas ar ne?
man labai juokingas zmoniu egocentrizmas, kalbu bendrai apie visa zmoniu gimine...
kas pasake kad zmogus kuo nors pranashesnis uz gyvuli? kad ji gali nuzudyti ir pasiuti kailinius? ar sukurti bomba?
tiesiog, kaip kazkur skaiciau "istorija rasho nugaletojai" ir matyt chia mums biblija toki spauda uzdejo...