QUOTE(rena @ 2007 12 17, 14:04)
na juk nenoriu, kad ji man visas sventes prabambetu, kad to ar ano neisvaliau, o siaip tada ji pati pradeda valinet ir daiktus man pradeda perstatinet

o man sitas nepatinka
Pabandytu maniske pabambet... pasluoste i dantis ir... pirmyn, jei nepatinka

Bet mano mama ir pati daznai atvaziuoja man padet, nes as viena tiesiog neiveikiu savo namu
QUOTE(Liucerna @ 2007 12 17, 14:58)
Rena, visos (ar beveik visos) mamos yra supermamos, jos nori sutvarkyti, pertvarkyti ir patvarkyti vaikų gyvenimus, turbūt tai natūralu. Norėčiau, kad laiku pati įgaučiau stabdžius, kai dukra jau tvarkysis savarankiškai. Tačiau suprantu ir kita: nė vienam žmogui pasaulyje aš nerūpėsiu taip a s m e n i š k a i kaip mamai, ir tai labai branginu.
Liucerna, jau kaip graziai ir, svarbiausia, taikliai pasakei... As kartais apie tai pagalvoju kitu kampu - kad ir man senatveje reikes iskesti tai, kuo dabar mes skaudinam savo mamas ir anytas: vienatve, nereikalingumo jausma, kaltinimus senamadiskumu ar kisimusi i kitu gyvenima. As irgi galvoju apie tai, kokia mama/anyta nenoreciau tapti. Bet tai, turbut, neisvengiama...
Rima, tik dabar isigilinau i tavo parasa... Ir kas galetu pagalvoti?!..