Pirmais antrais metais po vestuviu visus namu darbus dareme abu su vyru. Taciau kuo toliau, tuo vyras maziau dalyvavo, kol pagaliau nebedare beveik nieko. Tiesa, padarydavo valgyti, bet tik del to, kad jam patinka gaminti ir patinka skaniai valgyti. Na, bent demesi atkreiptu, kai buta sutvarkau ar marskinius islyginu, bent aciu pasakytu. Bet ne, jam tai buvo per sunku. Viena diena ir as nustojau ka nors daryti. Po keliu savaiciu vyras sako: reiketu buta sutvarkyti. As sutinku: reiketu. Dar po savaites sako: dar niekada butas nebuvo toks baisus. As sutinku: niekada. Dar po savaites sako: jei tu nenori tvarkytis, reiketu pasamdyti kokia moteri. As sutikau: reiketu. Dar po savaites pasiraite rankoves ir labai pykdamas bent penkias valandas sveite visus kampus. Pabaiges sako: baisu, kiek visur buvo dulkiu ir purvo. Jei darytumem tai bent karta per savaite, butu daug lengviau. As sutikau: butu daug lengviau. Tai dabar ir valo buta pagrindinai karta per savaite.
QUOTE(pienes-pukas @ 2011 02 05, 14:22)
šaunuolė.Aš va dabar galvoju, jei vyras moka priimti tokią poziciją, kad be žmonos pagaminto maisto, jis badu numirtų, tai kodėl moteris negali?
Pvz, įsivaizduokit, vyrukas darbe viršvalandžių negali dirbt ir skuba namo, nes žmona visą dieną su vaikais buvo ir baisiai išalko, jai pietus reikia pagaminti. Arba jo tokia silpnutė, tokia silpnutė, kad tvarkyti kambarius, jai tikrai per sunku. Ku jau siurblį stumdyti
Nesijauskit tokiom visagalėm, pačiom palengvės.
Pati esu prieš manipuliacija, bet gal kitoms neišeina kitaip, vis geriau nei motiną teresę vaidinti, kuri traukia iš bado gniaužtų savo vargšą pavargusį vyrą.
Skaitau skaitau dabar ir galvoju -- kažkaip yra du skirtingi dalykai - darbų pasidalinimas šeimoje (vyriški moteriški ar bendri); bet yra visai kitokios problemos (kaip ir temos autorės atveju) - kai vyras NEGERBIA žmonos, kai santykiai susiklosto taip, kad moteris atsiduria tarsi tarnaitės, ar baudžiauninkės padėtyje, kai vyras nepadeda jai darbuose ne todėl kad tinki, kad nemoka, kad nesupranta, o todėl jam malonu pažeminti moterį prikaišiojant, jog kilimas neišvalytas, puodai blogai iššveisti ar alaus neparnešta...
Darbų pasidalinimas - išsprendžiamas dalykas: gražiuoju, piktumu ar gudrumu; o vat išsireikalauti pagarbos - jau sunkesnis darbas.... Tik kartais moterys (beje ir aš taip pat dariau) - bando priversti vyrą kažką jai padėti dirbti, vietoj to, kad išsireikalautų gerbti save - kaip moterį, žmoną, vaikų motiną...
Darbų pasidalinimas - išsprendžiamas dalykas: gražiuoju, piktumu ar gudrumu; o vat išsireikalauti pagarbos - jau sunkesnis darbas.... Tik kartais moterys (beje ir aš taip pat dariau) - bando priversti vyrą kažką jai padėti dirbti, vietoj to, kad išsireikalautų gerbti save - kaip moterį, žmoną, vaikų motiną...
QUOTE(mutantė @ 2011 02 04, 13:28)
Ar aš jaučiuosi tarnaitė žinoma - taip. Nors turbut daugelis moterų irgi atlieka tą
Tokiu atveju pasikvieščiau meistą, o tada būtų gėda vyrui.
QUOTE(Žiemos angelas @ 2011 02 05, 20:38)
Tokiu atveju pasikvieščiau meistą, o tada būtų gėda vyrui.
O jeigu vyrui nuo to nei kiek ne gėda?
QUOTE(Dieter @ 2011 02 06, 19:46)
Jei jam ne gėda jo bėdos. Aš susitvarkyčiau ir gyvenčiau, taip lyg jo nebūtų. O vėliau matyt padaryčiau taip, kad jo iš tikrųjų nebūtų 
Tiksliai, kaip pirštu į akį... 
QUOTE(Hmmm... @ 2011 02 04, 14:00)
Jei jau imatės tokiu būdu "auklėt" savo vyriškį, tai "kirskit" per jam aktualias vietas - maistą (negamint jam, nedėt į lėkštę, nepaduot įrankių ir pan. - priklausomai nuo išlepinimo laipsnio ), rūbus (nerankiot, neskalbt, nelygint, nelankstyt, nedėliot į spintą) ir pan.
), rūbus (nerankiot, neskalbt, nelygint, nelankstyt, nedėliot į spintą) ir pan.Karta neatnesiau lekstes su maistu is virtuves ir nepadaviau i rankas. Vyras pasake, kad as nesugebejau nei valgyti padaryti. Isgirdau priekaistus ne tik as, bet ir mano tevai, kaip blogai mane isauklejo, kokia as nesavarankiska, nors nera tokio dalyko ar darbo, kurio negaleciau padaryti pati ir kurio nepadarau. Daug priekaistu esu isgirdusi, stengiuosi viska pamirsti ir niekada jam nepriekaistauti, kad tik nesukelti pykcio seimoje. Buvau kaltinama, kad lipu ant galvos, nors nezinau kaip giliau po padu palisti. Jauciuosi blogai, paverkiu, nusiraminu ir gyvenu toliau...
QUOTE(Vilusa @ 2011 02 06, 22:04)
Vilusa , duok savo emaila , atsiusiu gera kyga. "Moters galia"
QUOTE(*_* @ 2011 02 07, 23:45)
Jauciuosi blogai, paverkiu, nusiraminu ir gyvenu toliau...
Nu ir dabar pasakykit - kas atsakingas už tai, kad Jūs taip gyvenat?
Po tokių vyriškio pasisakymų aš jam ne tik kad lėkštės į rankas nepaduočiau, bet artimiausius pusę metų namie karšto maisto nebūtų (nu čia su sąlyga, kad su tokiu dunduku vaikų nebūčiau prisidariusi). Nu čia kaip minimum. Geriausiu atveju po keletos tokių pareiškimų ir manęs tuose namuose nebūtų. Nu o Jūs "paverkiat, nusiraminat ir gyvenat toliau,..." Gal Jums toks gyvenimas patinka 
Arba gal galvojat, kad turėsit dar šimtą progų nugyventi savo gyvenimą iš naujo, kad dabar einančio taip nevertinat
QUOTE(Hmmm... @ 2011 02 08, 09:10)
Nu ir dabar pasakykit - kas atsakingas už tai, kad Jūs taip gyvenat? Po tokių vyriškio pasisakymų aš jam ne tik kad lėkštės į rankas nepaduočiau, bet artimiausius pusę metų namie karšto maisto nebūtų (nu čia su sąlyga, kad su tokiu dunduku vaikų nebūčiau prisidariusi). Nu čia kaip minimum. Geriausiu atveju po keletos tokių pareiškimų ir manęs tuose namuose nebūtų. Nu o Jūs "paverkiat, nusiraminat ir gyvenat toliau,..." Gal Jums toks gyvenimas patinka Arba gal galvojat, kad turėsit dar šimtą progų nugyventi savo gyvenimą iš naujo, kad dabar einančio taip nevertinat
Po tokių vyriškio pasisakymų aš jam ne tik kad lėkštės į rankas nepaduočiau, bet artimiausius pusę metų namie karšto maisto nebūtų (nu čia su sąlyga, kad su tokiu dunduku vaikų nebūčiau prisidariusi). Nu čia kaip minimum. Geriausiu atveju po keletos tokių pareiškimų ir manęs tuose namuose nebūtų. Nu o Jūs "paverkiat, nusiraminat ir gyvenat toliau,..." Gal Jums toks gyvenimas patinka Arba gal galvojat, kad turėsit dar šimtą progų nugyventi savo gyvenimą iš naujo, kad dabar einančio taip nevertinat Zinau, kad pati uz viska atsakinga. Pakeisti, aisku, viska galima, bet daug sudetingu niuansu, kai yra busto paskola, vaikas... Va taip ir buna, kai buna aistra, meile, o po keliu metu lieka tik rutina ir kasdienybe, net pagarba antrai pusei po truputi nyksta. Minciu prasviesejimo minute pagalvoju, juk buna ir blogiau, issiskyrusi su tuo, nezinau "ant ko vel galiu papulti". O dabar gyvenu su tuo, kurio visus trukumus zinau, tereikia su jais susigyventi ir maziau kreipti demesi, nors kartais taip sunku ir norisi viska apversti aukstyn kojom
Idealiu zmoniu nebuna
*_* Man tai baisu.
O jūs nepagalvojate kokį pavyzdį tokia 'šeima' rodo vaikui. Nesvarbu ar tai berniukas, ar mergaitė. Vieną ar kitą modelį vis tiek gali kopijuoti savo gyvenime. O tada jūsų vaiko vaikai, jūsų anūkai vėl kopijuos tėvus ir taip be galo...
Taip ir būsim tokie kokie esam dar 50 ar 100 metų...
O jūs nepagalvojate kokį pavyzdį tokia 'šeima' rodo vaikui. Nesvarbu ar tai berniukas, ar mergaitė. Vieną ar kitą modelį vis tiek gali kopijuoti savo gyvenime. O tada jūsų vaiko vaikai, jūsų anūkai vėl kopijuos tėvus ir taip be galo...
Taip ir būsim tokie kokie esam dar 50 ar 100 metų...
