Aš jaučiuosi tarnaite šeimoje

tai kas buvo aktualu prie 6 metus - aktualu kazkam ir siandien

o siaip tai neatkreipiau demesio i data


idomu kaip siandien jai sekasi
Papildyta:

Aš čia ne apie save, jau minėjau, jog su saviškiu po lygiai buities darbus atliekam, pati tikrai nesiskundžiu. Bet tiesiog kažkiek suprantu ir moteris, kurios į tokią situaciją pakliuvo.

Nuo tos akimirkos, kai mano vyras pasišaipė: koks čia tau "darbas", skalbti ir pakeisti patalynę visuos namuos, aš jo patalynės nebekeičiu. Painformavau, kur rasti švarią ir tiek. Nuo tos dienos, kai mano vyras pareiškė, kokią čia nesąmonę pagaminau (išviriau sriubos, pasirodo, sriubų jis nemėgsta), jam asmeniškai nebegaminu (gaminu vaikams - tai, ką jie valgo ir mėgsta; vyras visados gali valgyti kartu su jais). Iš bado nenumirė, kartais netgi pyragą iškepa Kažkada jam netiko mano skalbimo būdas - nuo tada nebesirūpinu jo marškinių ir kojinių švara, ir nieko - pasirodo, pats moka skalbykle naudotis
Dabar pastebėjau, kad sulaukiu daugiau komplimentų negu kritikos; o ir darbų namuose sumažėjo...

Savanorė šventoji buvo motina Teresė (R.I.P) Ir su " neįgaliais" žemaičiais ji reikalų neturėjo Taip kad šits apibūdinimas netinka. Paiškokim kitokio epiteto moterai

Ar aš jaučiuosi tarnaitė žinoma - taip. Nors turbut daugelis moterų irgi atlieka tą patį verda valgyt, tvarkosi, (ačiū Dievui yra skabimo mašinos), seka vaikams pasakas ko vyrai nelabai daro,bet....
Susiduriu su problema, kad pas mane viskas išlūžę, kai vyras nuimė pirmas spintos dureles, nes jos nulūžusios pagalvojau nieko, bet kai nulūžo antroji, ir trečioji ir nieko netaisoma taip baisiai supykau, kad ne be taip stengiausi tvarkytis, pradėjau nebeplaut grindų.... O dabar namuose baisu "košmar" po biški stengiuosi jau tvarkyt, nes jau baisu pačiai, bet spintos durelės taip ir nesutaisytos
Paklausit ko aš nerekiu ir neliepiu vyrui taisyt, ogi vieną dieną kai užrekiu jam reikia rasti įrankius, po savaitės užrekiu "negi neradai"jis praneša įrankiai darbe, vėl po savaitės rėkiu jis praneša įrankiai mašinoj, na o jau iš mašinos kuri prie namų stovi reikia daugiau nei mėnesio ar dviejų, ogal net ir metų (kai sutaisys pranešiu kiek laiko reikėjo)

Tfu tfu ftu žinoma, bet džiaugiuosi, kad nesu "daugelis" Valgyt šiuo metu dėl taip susiklosčiusių aplinkybių verda vyras (dažniausiai), nu tvarkausi gal daugiau aš, bet tai čia tik todėl, kad man labiau tos tvarkos "reikia" vyras jai ne toks reiklus Pasakas skaitom pagal grafiką - vieną vakarą aš, kitą - vyras Nu žodž, ne visose šeimose moteris daro viską

Bet tai kad Jūs kažkaip ne nuo to galo pradedat Kam dabar tų grindų nebeplaut, jei jomis paskui bjauru pačiai vaikščiot? Jūs čia vyrą ar save bandot "pamokyt"? Jei jau imatės tokiu būdu "auklėt" savo vyriškį, tai "kirskit" per jam aktualias vietas - maistą (negamint jam, nedėt į lėkštę, nepaduot įrankių ir pan. - priklausomai nuo išlepinimo laipsnio ), rūbus (nerankiot, neskalbt, nelygint, nelankstyt, nedėliot į spintą) ir pan. Sugalvojot su tom grindim tai čia nesąmonę. Garantuoju, kad tas vyras net nepastebėjo, kad tų grindų neplovėt Nusibaudėt save.

Nu ir vėl - kam rėkt daba dėl tų spintelių? Akivaizdu, kad tų durelių reikia tik Jums, o ne Jūsų vyrui. Nu tai atsikeli šeštadienį ryte, atsineši tuos įrankius iš mašinos ir susitvarkai Nėr ten didelio mokslo Maniškis paprastai negali žiūrėt, kaip aš prie jo įrankių artinuosi, tai tada daiktai susitaiso Nu bet net jei ir nesutaisytų, aš asmeniškai pajaučiu nemenką malonumą padariusi kažką pirmą kartą

Kai aš taip pirmą kartą padariau, mano diedas tik pečiais gūžtelėjo - įsižeidė mat. nebesišnekėjo , nes - PADARIAU BLOGAI, t.y. NE TAIP KAIP JIS NORĖJO ... bet kadangi jis ir toliau nieko nedarė, teko darytis viską pačiai - tai dabar jau greitai metai kai nekalba Užtatai ramybė - noriu tvarkausi, noriu - ne...

Nu tai pats kaltas O Jūs sutaupėt krūvą nervų ir sukūrėt ramesnę aplinką namie Ir reikiami darbai padaryti, ir tyla - ramybė namie Gi tikrai nebūtų buvę geriau, jei Jūs vietoj to, kad pačiai pasidaryt, būtumėt pusę metų riejusisi ir šūkavus, kad jis privalo tai padaryt

Tau pasisekė, kad vyras toks tvarkuolis nežinau ar daug tokių yra


Jai maisto negaminsiu kaip vaikas jis kentės, rūbų tai jam niekad neskalbiu, nelyginu ir nerankioju tai ir mano mama elgdavosi su tevu tad neisivaizduoju, kad gali būti kitaip


Tai man ir taisyti viską reikia

1. Nu nesitvarko jis, sakiau gi Arba tvarkosi, bet tik savaitgaliais, kai jau aš pradedu su šluota po namus lakstyt, tai ir jis ką nors prisideda Arba valgyt daro (tai jam patinka labiau, nei tvarkytis) kad valyt nieko nereiktų Kaip jau minėjau, valgyt daryt jam patinka, o be to susiklostė dabar taip, kad jis dažniausiai namie atsiduria anksčiau nei aš, tai turi pasirinkimą - sėdėti alkanas ir laukti kad pažiūrėt, ar labai pavargus bei valgyt nusiteikus aš grįšiu, arba pagamint ką nors vakarienei pats. Kadangi gamina jis puikiai ir moka kažkaip greičiau susisukt, tai ir padaro. O aš kartais grįžus nei valgyt noriu, nei į virtuvės pusę žiūrėt, tai liktų tokį vakarą nevalgęs ir tiek Tingėtų, tai nedarytų, nematau problemos Ir šiaip, būna gi ir pas mus, kad koks tai plintusas kelis mėnesius "neprisikala" ar dar kažkas, nu bet man tai netrukdo, o jei jau trukdo, tai plaktuką į rankas pasiimu Atima jį iš manęs... gal bijo, kad vietoj plintuso į kokią sieną pataikysiu

2. Ne, nu tai nereikia visai negamint, ale nebūtina gi pačiai ir vaikui kasdien sočią vakarienę valgyt nu bent jau pas mus taip. Jei valgyt tingim gamint, tai sueina ir sumuštiniai su arbata ar dar kokie užkandžiai šaldytuve gulintys ir gaminimo nereikalaujantys. Ir vaikas valgo tą patį, ir mes. Nė vienas iš bado nemirštam Aš tai rūbus skalbiu (nu ta prasme skalbiankė), nes vien tik iš savo ir vaiko kai kurių spalvų nepririnkčiau, o pustuštė skalbiankė man akis bado

3. Mano asmenine nuomone, niekam nėra privaloma kažką daryti. Nu išimtis yra galbūt esminiai vaiko poreikių patenkinimai, kur pasirinkimo nėra, bet tai čia vyras ne prie ko. Jūs arba norit, kad tos spintelės "susitvarkytų", arba ne. Jei norit, Jūs turit tris variantus - pasidaryti pati, išsikviesti meistrą arba paprašyti vyro. Nu aišku, kraštutinis atvejas - nusipirkti naujas spinteles, ale jas vis tiek kam nors surinkt reiks Nu žodžiu, jei meistro kviesti nesinori arba nėra iš ko, lieka tik du variantai - Jūs pati, arba vyras. Jei vyras yra tiek apkiautęs, kad keletą mėnesių ujamas vis tiek nesugeba tų varganų durelių prisukt, tai kas lieka Jums - ardytis ir rėkauti beigi minti įvairiais būdais ant miegančios vyro sąžinės, gadintis nervus sau ir vaikams, kelti skandalus namie ir t.t. ir pan. Arba pasidaryti pati Renkatės Jūs.

Ir šiaip, jei vyras namuose - tik parazituojantis padaras, kuris nieko neveikia ir niekuom prie šeimos gerovės neprisidea, tai galbūt didžioji problema yra visai ne tvarkoje ar spintelių tvarkyme? Problemos tokiu atveju aš ieškočiau santykiuose. Nes visi kiti nesusikalbėjimai ar vienas kito negirdėjimas bei ignoravimas yra tik nevykusiai besiklostančių tarpusavio santykių pasekmė. O šalinti reikia priežastis...

Labai sutinku su siomis mintimis.
Nors skirtis tikrai nesiruosiu ir turiu be galo supratinga ir protinga vyra, bet man yra beprotiskai svarbu buti savarankiskai, zinoti, kad bet kokiu atveju neprazusiu, isgyvensiu, pati galiu uzsidirbti pinigu. Musu su vyru "finansai" bendri, bet reikalui esant susitvarkyciau ir pati.
Dziaugiuosi tuo kiekviena diena. Myliu savo nepriklausomybe ir laisve




Kad nepades rekimas. Pripranta jie prie to. Isbandyta. Reikia imtis veiksmu. Cia panasiai kaip vaikus auklejant. Pasakai, kokios bus pasekmes, jeigu nedarys kaip tu sakai (siuo atveju nepades tvarkytis namuose). Ir butinai savo zodzio laikaisi. Pvz. pasakei, kad nebeskalbsi jo drabuziu - tai ir nebeskalbi. Pasakai, kad jam valgyti negaminsi - nebegamini. Jeigu vyras nera bukas ir tikrai myli savo zmona, tai tokiu atveju jis pasikeis, jeigu ne, tai dar reiketu pamastyti ar tikrai verta gaisti savo brangu laika su juo...

Panasiai ir pas mus. Valgyti darau - prioritetas vaikai, ka jie megsta. Su parduotuvem tai surasau jam issamu sarasa ir pirmin. Jei neeina, sakau sedek su vaikais namuose (kad ju netampit po pardes), duok masina ir as varau (zinant mano pomegi vaikscioti ilgai ir nuobodziai per visas vitrinas stropiai pats vaziuoja). Pora kartu pakeite pampersus ir bande susitvarkyti su abiem bahuriukais pats (as specialiai isejau ir daviau laika jam pajausti visa 'kaifa' sedejimo namuose su 2iem padauzom), dabar jau negirdziu tokiu fraziu kad 'sedi namie nieko nedarai'...nu ir t.t.
Manau daug priklauso nuo to, ar moterys nepriklausoma finansiskai, ar turi alternatyvu gyvenime, nereikia daryti vyrus visatos centru, ir bijoti kad ras kita (geriau daranti valgyti, geresne seiminynke ar pan.), tegu jie bijo kad jus tokia grazi ir saunia ir gabi rasit kita laikyti 'tonuse' taip sakant