Ar reikia "lupti" vaiką?

nesutinku su tavimi Karbyne kad nereikia susidraugauti su tėvais, aš manau kad kaip tik reikia ir ne tik tada kai jie maži, o būtent kai jie jau tampa paaugliais.Jei stengsiesi palaikyti ryšį su vaiku, vaikas taps tau atviresnis, daugiau išsipasakos, tada nebus mamai šokas sužinojus kad jos dukra jau nebemergaitė, o sūnus jau parūko ar pageria
Aš pati iš patirties kalbu nes būtent man to ir trūkų is mamos, be to turiu pavyzdžių kai mama su sūnumi gražiai bendrauja, sūnus mamai viską išsipasakoja, aš asmeniškai labai norėčiau tokių santykių su savo vaiku

Pritariu.
Aš draugauju su savo dukromis, jos kur nors eidamos visada su manimi pasitaria. Štai neseniai vyresnioji duktė rodė man viską, ką jai parašė viena mergaitė iš interneto. Perskaičiau ir pasibaisėjau: ar ji psichiškai nesveika, ar vartoja narkotikus Toji mergaitė siūlė mano dukrai susitikti, ši suabejojo ar reikia prasidėti... Jei mudvi nedraugautume duktė tikriausiai gal ir nueitų kur nors su nepažįstamu žmogum

Visur turi būti ribos. Tėvai gali būti vaiko žaidimų partneriai, draugai, paslapčių patikėtiniai, bet visada privalo išlikti tėvais, tai yra vaiko saugumo (materialinio, fizinio, dvasinio) garantais. Norint užtikrinti vaikui saugumą tenka užbrėžti ribas, riboti jo norus. Tam reikalingas autoritetas, tai yra vaikas privalo tam tikrose situacijose pripažinti, kad tėvų žodis yra paskutinis. Ir tokių situacijų, kur tenka pasinaudoti tevų veto teise dažniausiai išvengti nepavyksta. Tai kokia čia gali būti lygiavertė draugystė, kai tėvai visada turi galią panaudoti draugiško pokalbio metu gautą informacija vaiko kai kuriems veiksmams apriboti. Vieną kartą pasinaudosi - kitą kartą nebepasakos. O jei nepasinaudosi, tai koks tu tėvas/motina, žinodama, kad tavo 14-etė eina į orgiją su drauge, kuri į tokias vaikšto jau metai ir ten jau su kažkuo pergulėjo, ją išleisi. Toks elgesys tarsi permeta vaikui atsakomybę už visus poelgius. O realiai tokio amžiaus vaikas dar nepajėgus už viską atsakyti ir jei paskaityti psichologų nuomones, tai tokie vaikai jaučiasi nesaugūs. Aišku, gal yra tėvų kurie viską sužino ir sugeba taip pakreipti savo vaiką, kad jis pats apsisprendžia susilaikyti nuo norų, kurie gali turėti neigiamas pasekmes. Bet kad pavyktų taip sutvarkyti viską, kad neprireiktų nei karto drausti, kai vaikas neigia visus argumentus, man sunku įsivaizduoti. Man taip nepavyksta su savo aštuonmečiu ir trimete. Nors su aštuomečiu jau paprasčiau, tai sakau gal dar priaugsim ir mes iki to, kai aš sugebėsiu rasti jiems suprantamus argumentus

Man tai faktas - rasiau apie save, ne apie kitus

ka tik perskaiciau pirmuosius puslapius
manes tevai nelupdavo gal koki vos kelis kartus, bet matyt pamate kad nereaguoji ir savo poziciju neuzleidziu, gaudavau tik manu arastus paauglysteje

o apie saviski (4 metu) turiu viena istorija apie parduotuve:
lakste jis parduotuvej nuo vienos lentynos prie kitos, vis krove i vezima- neleidau. ISTERUJA PER VISA PARDUOTUVE vyras vaika- ant ranku ir i masina. teko "isplesti" is ranku meduolius uz kuriuos nesumoketa. ateinu i masina, dar vis kukcioja, klausia-mama kur meduoliai? sakau- lentynoj (tikrai maniau ked nera nusipelnes gauti juos) ISTERIJA- mama, tu durna..... ireik tu sikt, irrr.... irrrrrrrr (masto) irrrr... dar tu **** (atsiprasau uz necenzura)
Gryzom namo... ziuredama i meilias akytes, plojau per uzpakali ir sakiau jei dar karta bus b... as tau parodysiu ka reiskai mama b...
atsiprase uz tokius zodzius

as manau jai graziai paskei bent 10 kartu ir vaikas nesupranta vistiek reikia duoti per uzpakaliuka....cia tik mano nuomone

Vaikai negimsta tokius išsireiškimus mokėdami, išgirsta juos iš suaugusiųjų. Jei šeimoje vartojami tokie kreipiniai kalbant vienas su kitu, nieko keisto, jei ir vaikas juos kartoja.

Gali darzely prisirinkti, maniske vis prisimena koki. Bet susitarem, kad keiksmazoddziu grazios mergaites nenaudoja (o ji tai pati graziausia - cia man vis primena kad nepamirsciau), o nezinomu zodziu negali sakyti, reikia kad kas isverstu i lietuviu kalba. Dabar apsiramino, bet dar kartais koki ***** ir pasako, bet tik greitai: oi, nenorejau .

Plot niekada neplojau. Vieną kartą paleistuvės sinonimą garsiai pavartojo, tai ėjo kaip didelis su ūkiniu muilu ir dantų šepetuku burną plauti.
O kai parodo savo nepatenkintą veidelį, tenka pasiūlyti kristi ant žemės, pradėti voliotis, garsiai rėkti, skeryčiotis kojomis, mosikuotis rankomis Atsisako, išdidus

Galiu patarti Jums , nes mano" mazius" jau paauges.Kol vaikas dar mazutis- iki 3 metu manyciau, tai yra musu bendravimo klaidos, jei atsiranda tu griuvimu ant zemes ar didelio baubimo.Manau , svetimu zmoniu pastabos vaikams ar tevams viesose vietose irgi nepadeda.Galiu pasakyti, jei mes keiciame bendravimo tvarka, vaikas labai tiksliai reaguoja i musu "netikslumus".Jei mes vaikui daznai kazka leidziame, o staiga po kiek laiko tai stipriai draudziame, tai vaikas priesinasi tam.Reikia neparodyti vaikui, kad mes "bijome" vaiko pykcio.Jis pyksta ,bet zino , kad to ar ano negalima.Ir jei tai pasakoma ramiai ir tik keleta kartu, tai veliau padeda .

[

o apie saviski (4 metu) turiu viena istorija apie parduotuve:
lakste jis parduotuvej nuo vienos lentynos prie kitos, vis krove i vezima- neleidau. ISTERUJA PER VISA PARDUOTUVE vyras vaika- ant ranku ir i masina. teko "isplesti" is ranku meduolius uz kuriuos nesumoketa. ateinu i masina, dar vis kukcioja, klausia-mama kur meduoliai? sakau- lentynoj (tikrai maniau ked nera nusipelnes gauti juos) ISTERIJA- mama, tu durna..... ireik tu sikt, irrr.... irrrrrrrr (masto) irrrr... dar tu **** (atsiprasau uz necenzura)
Gryzom namo... ziuredama i meilias akytes, plojau per uzpakali ir sakiau jei dar karta bus b... as tau parodysiu ka reiskai mama b...
atsiprase uz tokius zodzius :
mano dukra ta pati daro, viska kas pakeliui deda i vezimeli, o mes su vyru tik atgal atgal, ji tai isvydusi maksimoje nustume visa lentyna su saldainiais, ir kad riktels eiktu sikt!!! siaubas!!!


[quote=raktazole,2005 11 21, 19:24]
Galiu patarti Jums , nes mano" mazius" jau paauges.Kol vaikas dar mazutis- iki 3 metu manyciau, tai yra musu bendravimo klaidos, jei atsiranda tu griuvimu ant zemes ar didelio baubimo.Manau , svetimu zmoniu pastabos vaikams ar tevams viesose vietose irgi nepadeda.Galiu pasakyti, jei mes keiciame bendravimo tvarka, vaikas labai tiksliai reaguoja i musu "netikslumus".Jei mes vaikui daznai kazka leidziame, o staiga po kiek laiko tai stipriai draudziame, tai vaikas priesinasi tam.Reikia neparodyti vaikui, kad mes "bijome" vaiko pykcio.Jis pyksta ,bet zino , kad to ar ano negalima.Ir jei tai pasakoma ramiai ir tik keleta kartu, tai veliau padeda .
reiks pamegint

Vaikai nera kazkokia musu nuosavybe, kuriuos galetume mušti, tampyti ar dar kaip nors bausti kai mums jie neitinka. Esu prieš fizinės jėgos naudojimą ir kitaip turbut jau negalvosiu.
Puikiai žinau, kad mažieji kartais pasiekia mūsų kantrybės ribas, bet todėl mes ir esame jų tėvai, kad galėtume padėti jiems užaugti gerais žmonėmis..