QUOTE(stripulis @ 2006 07 13, 02:43)
Aha, mmergyte, tas ir baisiausia, kad kaip suprantu, tu irgi vaikų neturi, kaip ir aš. Dabar su draugelkos dukryte pabendrauju, jai trys su puse metukų, draugelka jau jai ir įkrečia, tiesa visai neskaudžiai užploja per užpakalį, ir rykštėm grasina, o man kažkaip noris vis su ja geruoju... Bet ji teisingai sako: pažiūrėsiu, kas bus, kai tu savo vaikų turėsi. Juk kai visą laiką slegia atsakomybė, kad žmonės sakys, jog vaiko neišauklėjai, ar pan... Ką aš žinau. Labai tikiuosi, kad dievas suteiks man stiprybės niekada niekada vaikui nesuduoti ir negrasinti, bet nežinau. Juk visos turbūt, kol neturėjom vaikų, žiūrėdavom gatvėj į mušamus ir galvodavom: nu aš tai jau niekada. O paskui
niu as suprantu,kad lengva kalbet kai neturi savu vaiku,bet man vistiek atrodo,kad ko vaika mokinsi nuo mazu dienu,kaip ji auklesi toks jis ir isaugs,vaiko charakteris formuojasi per pirmus 5 metukus jei neklystu,tai manyciau,kad vaikas turi buti vaikas,o ne koks kareivis kad stovetu kaip sargybos metu,juk jis turi lipti,griuti,pazinti pasauly savaip,o tie tevai berniuka uz tai lupa...moka net katina musti...ir sako katina taip reikia
auklet,nes jis neklauso,sakau o kodel tada vaiko taip netrankot i zeme juk ir jis neklauso,sako juk jis vaikas,sakau tai butent,tai gal nebutina katino kankint vaiko akivaizdoj...

bet kazkaip neikalsi jiems i galva,kad vaikas turi buti visoks,geras,blogas,tik reikia ji moket auklet tam tikrais momentais...tikiuosi pavyks man tuo vadovautis kai susilauksiu savo mazyliu