Sveikutės. Jungiuos ir aš prie jūsų. Na, teises tai aš turiu tiek, kad net apspjaunu savo vyrą gerokai, tačiau visą tą laiką nevažiavau. Teises turiu nuo 1999 kalėdų, tačiau pasikeitė planai ir negalėjau įsigyti automobilio. O po to ir noras dingo, nes ilgai nevažiavus tiesiog purtytavo pagalvojus, kad tektų važiuot.
Pirmi mano važiavimo bandymai prasidėjo sukūrus šeimą. Vyras užsibrėžė mane grąžinti prie vairavimo. Mieste nevažiuodavau, bijojau, ne net mokantis važiuoti neturėjau važiavimo mieste patirties (teises laikiausi Kretingoj). Tai išvažiuodavom iš Kauno su vyru ir persėsdavau prie vairo. Sekės neblogai, kol kartą išsigandus iš priekio atvažiuojančios mašinos pagriebiau kelkraštį ir nesuvaldžiau automobilio. Praskriejom skersai kelio ir tik prie skardžio sustojau. Sustojau vietoj ir laiku, nes jei būčiau sustabdžius anksčiau, būtų kas į šoną įsirovęs, o tada AMEN. Nuo tada nebesėdau prie vairo, o ir vyras nelabai stengėsi mane ten pasodint.
Viskas pasikeitė šį rudenį. Susiradau darbą, kuriame pareikalavo, kad susitvarkyčiau važiavimą, nes darbas susijęs su automobilių nuoma. Man teks daug važinėti ir su brangiais automobiliais. Taigi, nuo lapkričio mėnesio kartą į savaitę susitinkam su instruktoriumi (tikras stebuklas, o ne žmogus!). Važiuot su juo tikrai sekas puikiai. O vat vakar vairavau pati...

Vyras paėmė iš tėvo mašiną ir aš užsimaniau nuvežti savo šeimą į miestą,o vėliau ir į uošviją. Vat tada nuotykiai ir prasidėjo

Skaičiau jūsų nuotykius ant kalniukų, patikėkit ir man teko. Vienoj sanktyžoj, suknat į dešinę kelias eina į viršų. Ir ką jūs manot? Ogi taip, padusau aš ant to kalno. Stoviu, panika suėmė, galvoju amen. Atleisiu stabdį, išriedėsim tiesiai į sankryžą, o ir stovėt čia amžiais negali

Šaukiuos pagalbos pas vyrą, klausiu, ką dabar daryt, o tam irgi šioks toks šokas, žiūri į mane ir tiek. Tai kai dėjau ant gazų

net svylančių padangų kvapą užuodėm
Na, o į uošviją teko važiuot tamsoj. Kol važiavom mieste viskas buvo gerai, bet kai švažiavom į kelią tarp miškų, tai visa šlapia buvau. Paskui vyras prisipažino, kad jam buvo žiauriai baisu. Abu vis dar prisimenam tą nuotykį ant skardžio.
Bet prisipažinsiu, atsikračiau priešais atvažiuojančių automobilių baimės. Manau, kad reikalai pajudėjo ir viską susitvarkysiu. Per naujus planuojam važiuoti į Palangą, per tą laiką nusipirksim automobilį ir jau užsisakiau, kad norėsiu aš vairuot. Tad gal susitiksim kely?