sveikutes
na ir as noreciau i jusu buri,nes taip pat neseniai islaikiau teises.liepos 24d.gaila,bet tenka retai pavazineti,nes turime viena masiniuka,tai vyras su ja ir vazineja.gal todel,kad retai vaziuoju,vis dar jauciu baime.o kuriozas tai gal buvo tik toks,kad laiku nesustabdziau ir stuktelejau i borteli.lygtai smugis buvo labai mazas,bet padanga praduriau
na o del lietuviu kulturos,tai su jumis sutinku.labai jau be kantrybes tie musu tautieciai
oj, merginos, mano maršrutas - namai - darbas
kai tenka nusigaut į kitą miesto galą, tai aš labai jau nenoriai, nes iškart mintys "o kur mašiną paliksiu, o jei ten nebus kaip prisiparkuot [kažkodėl bijau šoninio parkavimo
]"ir t.t. vienužodžiu, pati sau įsivarau stresą
bet reikia, sėdi ir važiuoji
šiaip, man dar baisu ant kalniuko sustot, kažkaip baisu kad mašina pajudės atgal, o kas nors prie šiknos bus prisikabinęs ir bumpt
tai pastoviai gazuot labai pradedu
iš šono jaučiu įdomiai atrodo, nu bet baisu man
kai tenka nusigaut į kitą miesto galą, tai aš labai jau nenoriai, nes iškart mintys "o kur mašiną paliksiu, o jei ten nebus kaip prisiparkuot [kažkodėl bijau šoninio parkavimo
šiaip, man dar baisu ant kalniuko sustot, kažkaip baisu kad mašina pajudės atgal, o kas nors prie šiknos bus prisikabinęs ir bumpt
tai ir as taip ant to kalniuko pagazuoju,pajudant net ratai prasisuka
,gal ir kvailokai atrodo,bet juk tam ir yra tas zenkliukas 70.vis tiek juk kiti atkreipia i tai demesi,nors tiesa,ne visi tai nori suprast.ir vel ta musu lietuviska kultura.kad suprastu mus,pradedancias,tai ne
juokias is musu.
QUOTE(nezinoma @ 2007 12 14, 19:44)
šiaip, man dar baisu ant kalniuko sustot, kažkaip baisu kad mašina pajudės atgal, o kas nors prie šiknos bus prisikabinęs ir bumpt
tai pastoviai gazuot labai pradedu
iš šono jaučiu įdomiai atrodo, nu bet baisu man 
Aš tai gyvenu ant kalniuko
QUOTE(nezinoma @ 2007 12 14, 12:38)
dėl kultūros tai 100% pritariu
čia dar kažkokiam straipsnyje skaičiau, kad lietuviai greičiausiai važinėjantys ir labiausiai besinervuojantys europiečiai
nu ką galiu pasakyt - ir aš nervuojies kai velkasi
čia sakau gal kraujyje įaugę
ir net nejučia pastebėjau, kad pamačius mokyklos mašiniuką, tai kyla noras jį aplenkt
kai pati tokiam mašiniuke sėdėdavau tai vis galvodavau "yra ko čia lenkt, visai normaliai aš važiuoju"
p.s. teises gavau spalio 1ą
čia dar kažkokiam straipsnyje skaičiau, kad lietuviai greičiausiai važinėjantys ir labiausiai besinervuojantys europiečiai
nu ką galiu pasakyt - ir aš nervuojies kai velkasi
kai pati tokiam mašiniuke sėdėdavau tai vis galvodavau "yra ko čia lenkt, visai normaliai aš važiuoju"
p.s. teises gavau spalio 1ą
as kai su M raide važiavau, buvo koks 5-as kartas gal, ir mačiau kažkaip nekaip važiuojantį/stovintį kitą M.. galvojau nu blin ir pasisekė... maišosi čia visokie M man M
ech, aš gavau teises gruodžio 10
QUOTE(Atogrąža @ 2007 12 14, 21:01)
Aš tai gyvenu ant kalniuko
Kiekvieną dieną tenka posūkyje iš pagrindinio miesto prospekto tą kalniuką įveikt. Kad netrukdyt labai eismo, tenka pristabdyt tik jau prieš pat sukant, o tai reiškia, jau posūkyje į kalną lipant reikia antrą bėgį įsijungt. Tai trečia ranka visai man dar nepamaišytų
Žodžiu, vakar, po dviejų mėnesių sėkmingo į jį važiavimo (jau buvau nosį užrietusi
) ėmiau ir pagesau
. Nu bet jau užpakaliu į pagrindinę gatvę išvažiuot tikrai būt per didelė prabanga
, tai kažkaip užsikeberiojau 
o dievai
anksčiau net į darbą ankščiau išvažiuodavau, nes galvojau "va, mašinų nebus, tai staigiai prašoksiu
Papildyta:
QUOTE(daivux33 @ 2007 12 14, 20:10)
tai ir as taip ant to kalniuko pagazuoju,pajudant net ratai prasisuka
,gal ir kvailokai atrodo,bet juk tam ir yra tas zenkliukas 70.vis tiek juk kiti atkreipia i tai demesi,nors tiesa,ne visi tai nori suprast.ir vel ta musu lietuviska kultura.kad suprastu mus,pradedancias,tai ne
juokias is musu.
tik nereik nosies nukabint, kad asilai diedai [čia tie, kurie juokias] neturi supratimo
ai va, dar vakar grįžtu namo ir matau tokią siaaaurą vietikę insiparkuot, tai sustojau, atbulinį įsijungiau ir palaukiau kol mašina pravažiuos, nu kad nesimaišyt jai
QUOTE(nezinoma @ 2007 12 15, 23:10)
ai va, dar vakar grįžtu namo ir matau tokią siaaaurą vietikę insiparkuot, tai sustojau, atbulinį įsijungiau ir palaukiau kol mašina pravažiuos, nu kad nesimaišyt jai
tai kol aš laukiu, matau sėdi kažkokie piemenėliai kitoj mašinoj, žiūri ir aptarinėja
tai toooookį žvilgsniuką mečiau, kad net pasimetė
dar norėjau su kabluku lempą priėjus išdaužt iš to pasiučio

Man panasiai kieme buvo,kai meginau masina kazkaip iskrapstyt ir isvaziuot,tik tas aptarimas vyko gretimos laiptines balkone.As tiesiog pakeliau galva ir pasakiau-ka,juokinga?Tai gal galite ateit padet? Ir ka-atejo,pagelbejo(paziurejo,kad nekabinciau nieko isvaziuodama),man beliko tik aciu pasakyt
QUOTE(nezinoma @ 2007 12 15, 22:10)
tokia įdomi logika pas mane 
... dar norėjau su kabluku lempą priėjus išdaužt iš to pasiučio

... dar norėjau su kabluku lempą priėjus išdaužt iš to pasiučio
Logika normali - pradedančių vairuotojų
QUOTE(denaxa @ 2007 12 15, 22:21)
...As tiesiog pakeliau galva ir pasakiau-ka,juokinga?Tai gal galite ateit padet? Ir ka-atejo,pagelbejo(paziurejo,kad nekabinciau nieko isvaziuodama),man beliko tik aciu pasakyt 
Taip taip, gal jau kokia nežinoma yr su aukštakulniu lempą iškalus, tai vyrai pasidarė atitinkamas išvadas - su išerzinta motera geriau geruoju
Kaip noriu pagaliau sutvarkytos mašinos
Šiandien, va išeinu prieš 10 min, kad prasivalyt nuo šekšno langus, o mano mašinos langai iš vidaus ir net galinio vaizdo veidrodis ledu neplonu pasidengęs - užšąlo visas aprasojimas
QUOTE(nezinoma @ 2007 12 14, 19:44)
šiaip, man dar baisu ant kalniuko sustot, kažkaip baisu kad mašina pajudės atgal, o kas nors prie šiknos bus prisikabinęs ir bumpt
tai pastoviai gazuot labai pradedu
iš šono jaučiu įdomiai atrodo, nu bet baisu man 
Pritariu
Sveikutės. Jungiuos ir aš prie jūsų. Na, teises tai aš turiu tiek, kad net apspjaunu savo vyrą gerokai, tačiau visą tą laiką nevažiavau. Teises turiu nuo 1999 kalėdų, tačiau pasikeitė planai ir negalėjau įsigyti automobilio. O po to ir noras dingo, nes ilgai nevažiavus tiesiog purtytavo pagalvojus, kad tektų važiuot.
Pirmi mano važiavimo bandymai prasidėjo sukūrus šeimą. Vyras užsibrėžė mane grąžinti prie vairavimo. Mieste nevažiuodavau, bijojau, ne net mokantis važiuoti neturėjau važiavimo mieste patirties (teises laikiausi Kretingoj). Tai išvažiuodavom iš Kauno su vyru ir persėsdavau prie vairo. Sekės neblogai, kol kartą išsigandus iš priekio atvažiuojančios mašinos pagriebiau kelkraštį ir nesuvaldžiau automobilio. Praskriejom skersai kelio ir tik prie skardžio sustojau. Sustojau vietoj ir laiku, nes jei būčiau sustabdžius anksčiau, būtų kas į šoną įsirovęs, o tada AMEN. Nuo tada nebesėdau prie vairo, o ir vyras nelabai stengėsi mane ten pasodint.
Viskas pasikeitė šį rudenį. Susiradau darbą, kuriame pareikalavo, kad susitvarkyčiau važiavimą, nes darbas susijęs su automobilių nuoma. Man teks daug važinėti ir su brangiais automobiliais. Taigi, nuo lapkričio mėnesio kartą į savaitę susitinkam su instruktoriumi (tikras stebuklas, o ne žmogus!). Važiuot su juo tikrai sekas puikiai. O vat vakar vairavau pati...
Vyras paėmė iš tėvo mašiną ir aš užsimaniau nuvežti savo šeimą į miestą,o vėliau ir į uošviją. Vat tada nuotykiai ir prasidėjo
Skaičiau jūsų nuotykius ant kalniukų, patikėkit ir man teko. Vienoj sanktyžoj, suknat į dešinę kelias eina į viršų. Ir ką jūs manot? Ogi taip, padusau aš ant to kalno. Stoviu, panika suėmė, galvoju amen. Atleisiu stabdį, išriedėsim tiesiai į sankryžą, o ir stovėt čia amžiais negali
Šaukiuos pagalbos pas vyrą, klausiu, ką dabar daryt, o tam irgi šioks toks šokas, žiūri į mane ir tiek. Tai kai dėjau ant gazų
net svylančių padangų kvapą užuodėm
Na, o į uošviją teko važiuot tamsoj. Kol važiavom mieste viskas buvo gerai, bet kai švažiavom į kelią tarp miškų, tai visa šlapia buvau. Paskui vyras prisipažino, kad jam buvo žiauriai baisu. Abu vis dar prisimenam tą nuotykį ant skardžio.
Bet prisipažinsiu, atsikračiau priešais atvažiuojančių automobilių baimės. Manau, kad reikalai pajudėjo ir viską susitvarkysiu. Per naujus planuojam važiuoti į Palangą, per tą laiką nusipirksim automobilį ir jau užsisakiau, kad norėsiu aš vairuot. Tad gal susitiksim kely?
Pirmi mano važiavimo bandymai prasidėjo sukūrus šeimą. Vyras užsibrėžė mane grąžinti prie vairavimo. Mieste nevažiuodavau, bijojau, ne net mokantis važiuoti neturėjau važiavimo mieste patirties (teises laikiausi Kretingoj). Tai išvažiuodavom iš Kauno su vyru ir persėsdavau prie vairo. Sekės neblogai, kol kartą išsigandus iš priekio atvažiuojančios mašinos pagriebiau kelkraštį ir nesuvaldžiau automobilio. Praskriejom skersai kelio ir tik prie skardžio sustojau. Sustojau vietoj ir laiku, nes jei būčiau sustabdžius anksčiau, būtų kas į šoną įsirovęs, o tada AMEN. Nuo tada nebesėdau prie vairo, o ir vyras nelabai stengėsi mane ten pasodint.
Viskas pasikeitė šį rudenį. Susiradau darbą, kuriame pareikalavo, kad susitvarkyčiau važiavimą, nes darbas susijęs su automobilių nuoma. Man teks daug važinėti ir su brangiais automobiliais. Taigi, nuo lapkričio mėnesio kartą į savaitę susitinkam su instruktoriumi (tikras stebuklas, o ne žmogus!). Važiuot su juo tikrai sekas puikiai. O vat vakar vairavau pati...
Na, o į uošviją teko važiuot tamsoj. Kol važiavom mieste viskas buvo gerai, bet kai švažiavom į kelią tarp miškų, tai visa šlapia buvau. Paskui vyras prisipažino, kad jam buvo žiauriai baisu. Abu vis dar prisimenam tą nuotykį ant skardžio.
Bet prisipažinsiu, atsikračiau priešais atvažiuojančių automobilių baimės. Manau, kad reikalai pajudėjo ir viską susitvarkysiu. Per naujus planuojam važiuoti į Palangą, per tą laiką nusipirksim automobilį ir jau užsisakiau, kad norėsiu aš vairuot. Tad gal susitiksim kely?
QUOTE(Aniukes mama @ 2007 12 16, 21:12)
Sveikutės. Jungiuos ir aš prie jūsų. Na, teises tai aš turiu tiek, kad net apspjaunu savo vyrą gerokai, tačiau visą tą laiką nevažiavau. Teises turiu nuo 1999 kalėdų, tačiau pasikeitė planai ir negalėjau įsigyti automobilio. O po to ir noras dingo, nes ilgai nevažiavus tiesiog purtytavo pagalvojus, kad tektų važiuot.
Pirmi mano važiavimo bandymai prasidėjo sukūrus šeimą. Vyras užsibrėžė mane grąžinti prie vairavimo. Mieste nevažiuodavau, bijojau, ne net mokantis važiuoti neturėjau važiavimo mieste patirties (teises laikiausi Kretingoj). Tai išvažiuodavom iš Kauno su vyru ir persėsdavau prie vairo. Sekės neblogai, kol kartą išsigandus iš priekio atvažiuojančios mašinos pagriebiau kelkraštį ir nesuvaldžiau automobilio. Praskriejom skersai kelio ir tik prie skardžio sustojau. Sustojau vietoj ir laiku, nes jei būčiau sustabdžius anksčiau, būtų kas į šoną įsirovęs, o tada AMEN. Nuo tada nebesėdau prie vairo, o ir vyras nelabai stengėsi mane ten pasodint.
Viskas pasikeitė šį rudenį. Susiradau darbą, kuriame pareikalavo, kad susitvarkyčiau važiavimą, nes darbas susijęs su automobilių nuoma. Man teks daug važinėti ir su brangiais automobiliais. Taigi, nuo lapkričio mėnesio kartą į savaitę susitinkam su instruktoriumi (tikras stebuklas, o ne žmogus!). Važiuot su juo tikrai sekas puikiai. O vat vakar vairavau pati...
Vyras paėmė iš tėvo mašiną ir aš užsimaniau nuvežti savo šeimą į miestą,o vėliau ir į uošviją. Vat tada nuotykiai ir prasidėjo
Skaičiau jūsų nuotykius ant kalniukų, patikėkit ir man teko. Vienoj sanktyžoj, suknat į dešinę kelias eina į viršų. Ir ką jūs manot? Ogi taip, padusau aš ant to kalno. Stoviu, panika suėmė, galvoju amen. Atleisiu stabdį, išriedėsim tiesiai į sankryžą, o ir stovėt čia amžiais negali
Šaukiuos pagalbos pas vyrą, klausiu, ką dabar daryt, o tam irgi šioks toks šokas, žiūri į mane ir tiek. Tai kai dėjau ant gazų
net svylančių padangų kvapą užuodėm
Na, o į uošviją teko važiuot tamsoj. Kol važiavom mieste viskas buvo gerai, bet kai švažiavom į kelią tarp miškų, tai visa šlapia buvau. Paskui vyras prisipažino, kad jam buvo žiauriai baisu. Abu vis dar prisimenam tą nuotykį ant skardžio.
Bet prisipažinsiu, atsikračiau priešais atvažiuojančių automobilių baimės. Manau, kad reikalai pajudėjo ir viską susitvarkysiu. Per naujus planuojam važiuoti į Palangą, per tą laiką nusipirksim automobilį ir jau užsisakiau, kad norėsiu aš vairuot. Tad gal susitiksim kely?
Pirmi mano važiavimo bandymai prasidėjo sukūrus šeimą. Vyras užsibrėžė mane grąžinti prie vairavimo. Mieste nevažiuodavau, bijojau, ne net mokantis važiuoti neturėjau važiavimo mieste patirties (teises laikiausi Kretingoj). Tai išvažiuodavom iš Kauno su vyru ir persėsdavau prie vairo. Sekės neblogai, kol kartą išsigandus iš priekio atvažiuojančios mašinos pagriebiau kelkraštį ir nesuvaldžiau automobilio. Praskriejom skersai kelio ir tik prie skardžio sustojau. Sustojau vietoj ir laiku, nes jei būčiau sustabdžius anksčiau, būtų kas į šoną įsirovęs, o tada AMEN. Nuo tada nebesėdau prie vairo, o ir vyras nelabai stengėsi mane ten pasodint.
Viskas pasikeitė šį rudenį. Susiradau darbą, kuriame pareikalavo, kad susitvarkyčiau važiavimą, nes darbas susijęs su automobilių nuoma. Man teks daug važinėti ir su brangiais automobiliais. Taigi, nuo lapkričio mėnesio kartą į savaitę susitinkam su instruktoriumi (tikras stebuklas, o ne žmogus!). Važiuot su juo tikrai sekas puikiai. O vat vakar vairavau pati...
Na, o į uošviją teko važiuot tamsoj. Kol važiavom mieste viskas buvo gerai, bet kai švažiavom į kelią tarp miškų, tai visa šlapia buvau. Paskui vyras prisipažino, kad jam buvo žiauriai baisu. Abu vis dar prisimenam tą nuotykį ant skardžio.
Bet prisipažinsiu, atsikračiau priešais atvažiuojančių automobilių baimės. Manau, kad reikalai pajudėjo ir viską susitvarkysiu. Per naujus planuojam važiuoti į Palangą, per tą laiką nusipirksim automobilį ir jau užsisakiau, kad norėsiu aš vairuot. Tad gal susitiksim kely?
o kurioj mokykloj kretingoj mokeisi? bet gi teises laikomos klaipdoje nebent tais metais galej ori kretignoj isilaikyti
QUOTE(denaxa @ 2007 12 16, 23:06)
Meginau ta savo rasliava i dienorasti ideti-nepriima,per ilgas ziauriai. Gal dar kas zino kokiu budu kur galima butu faila imest (ir kaip),kad visos pasiskaityt galetumet? 
Nekokia iš manęs kompiuterastė, bet gal galima ten ne visą iškart, o po gabaliuką sudėti?
Šį savaitgalį visur MB mane vertė vairuoti.
O man su kalniukais kažkaip bėdų nekyla








