QUOTE(Baltike @ 2008 02 06, 09:25)
O dėl nervinimų, tai mane labiausiai nervina važiuojamaja dalimi minantys dviratininkai, ypač siauresnėse gatvėse. Reikia pridurti, kad pačiai dviratis daug metų buvo pagrindinė transporto priemonė ir juo visada važinėjau tik dviračių takais arba gatvėmis, plentais (išmaišiau ne tik visą Lietuvą, bet ir pusę Europos įskaitant ir jos didmiesčius - Londoną, Paryžių, Amsterdamą, Briuselį, Kiolną ir t.t.). Važinėjimas šaligatviais man buvo visiškas nesusipratimas ir tokius dviratininkus pati kaip pėsčioji esu ne kartą apšaukusi. Visada buvau įsitikinusi, kad automobiliams mindama dviratį nekliudau, tik jie, bjaurybės, piktybiškai mane prie kelkraščio ar šaligatvio spaudžia. O pypsinantiems būtinai liežuvį iškišdavau. Dabar nuomonę pakeičiau...
Jėzau, dviratininkai menęs nenervina, aš jų bijau

Kiekvieną kartą pravažiuodama pagalvoju ,,dieve, negi jei nesupranta, kad gyvybe rizikuoja

"

. Vieną karą, saulei spiginant kiek iš dešinės, vieną tokį išsukusį irgi iš dešinio keliuko (nu ne po nosim, normaliai žmogus išsuko) vos spėjau pamatyti

Tiesiog, rods prieš akimirką išsiviepus saulei žiūrėjau - nebuvo, o šią akimirką jau, še - važiuoja vos ne metrą nuo šaligatvio, kai mano akys tuo tarpu buvo pasiruošusios tik nebent kokį automobilį, gerai matomą, ar pėstyjį, ramiai, kol pravažiuosiu laukiantį, išvysti