Pradedančios vairuotojos

mano mama tik teises gavusi keiktis išmoko. tiesa tai ir daro dažniausiai tik už vairo

Kaip vairuotoja tave pilnai suprantu, užtat ir griežiu dantį ant KET ir blogų, dviratininkams nepritaikytų Lietuvos kelių.Turėtų jie savo atskirą juostą kaip yra normaliame pasaulyje ir viskas būtų .Ir toliau važinėsiu šaligatviais, pažeidinėdama KET.

Taip, atskira juosta būtų .
Klaipėdoje tai dviratininkam skirta šaligatvių dalis (oficialiai, su ženklais dviratininkams) klota trinkelėmis. Nu visai būtų , jei po ją nuolat nedrausmingi pėstieji nesimaltų. Bet lygtai po truputį po truputį ir pėstieji auklėjami taisyklių besilaikančių dviratininkų

Labukas visoms vairuotojoms
perskaiciau visa Jusu prirasyta tema,labai saunu kad tokia atsirado Ir teisybe pasakius laaabai Jums supavydejau Teises issilaikiau beveik pries metus.O ta stebuklinga,issvajota kortele turiu nuo 2007 05 18. Bet siuo metu visai apleidau vairavima,ir kuo toliau,zinoma,labiau bijau vairuot Prasidejo viskas netiketai,nes maniau,kad apskritai niekada nevairuosiu..mane gyvenime lydejo ne viena avarija,o baisiausia buvo pries pat vestuves,kai susidureme su mikriuku pilnu zmoniu,blogiausia,kad pagal KET mes buvom kalti,bet..o ir nedaug truko,kad gyvenima butumem pabaige po viaduku,tad mane ilgam stabde ne tik laikimas teisiu,bet apskritai vaziavimas priekyje..Taciau atsiradus vaikeliui,suvokiau,kad anksciau ar veliau teks vairuot,vat sitaip ir pasiryzau.Teorija mokiausi externu ir laikiau Kaune(buvau kauniete)-islaikiau,bet jausmas buvo,kad atsitiktinai ,veliau gavau leidima vairuoli su instruktorium,o jau gyvenom Vilniuje,tad zinant koks cia srautas+nepazystamos gatves..-vel dvejojau galiausiai apsisprendziau,ir man papuole instruktorius,kuris,kaip sakant,kiekviena veiksma,kiekviena pirstelejima komentavo ,bet to rusiskai ir pakeltu tonu-tai taip mane veikdavo savo karstakosiskumu jis man baimes tik pridejo daugiau,ir blogiausia,kad vaziuodavom vienu marsrutu iki aiksteles ir tuo paciu atgal..egzamina islaikiau is pirmo karto ir sekmingai,bet man vel atrode,kad atsitiktinai.. po vairavimu budavau visa slapia ir visur:nugara,rankos, po papais,tarp koju ir tokia "grazi" dar su drebanciom kinkom zygiuodavau namo pasak mb vairuoju normaliai,bet biski judesiais primenu nervatriopke Tai vat po tokio incidento kai is aiksteles isvazinejau tiesiai i pagrindine gatve ant prakasu(galvoje man sukosi mintis tik greiciau greiciau..)jis patyre lengva soka ir nebenori su manim niekur vaziuot,o viena as nuo Liepos men niekur ir nebevaziavau Dabar labai noreciau,ir atsirado galimybe turet savo masiniuka,bet bijau velniskai,nes turiu stipriai lakia vaisduote,jei dar neisvaziavusi i gatve jau matau kaip i mane lekia fura ir istasko mane i visas 4 puses o ka jau kalbet apie vaziavima su vaiku
Tad kai radau sia tema,taip norejosi pasisemti stiprybes is Jusu,saunuoles Tikrai noriu vairuoti,ale gal pirma vaistu nuo nerimo pavartosiu kury laika,kad kitu vairuotoju negasdinciau..
Ar priimsite mane cia padraugauti ir pasidalinti patirtim?

Pradeti niekada nevelu,svarbu kad noras butu,o visa kita ateis savaime,as vairuoju tik 2,5men,o man atrodo kad jau seniai,su kiekviena diena vis labiau patinka,sunkiausia pirma karta vienai isvaziuoti,o poto ir pasitikejimas ateina,taip kad pirmyn ir nereikia to vyro salia,kad bumbetu,tas negerai anas netaip

Butinai su pirma galimybe pasirysiu..vakar prisiskaiciau sita tema ir eilini karta nakti prisapnavau begale dalyku atsikelus pagalvojau,kad niekada tos baimes neiveiksiu negriebdama jai tiesiai uz ragu..taigi manau tiesiog reikia sestis uz vairo ir isprakaituoti ta "negalia"..
aciu uz palaikyma

Jei ne tėvai tai aš turbūt irgi būčiuau teises į stalčių padėjus,nes bijojau važiuot,kadangi galvojau,kad esu kliutis kely
Kuo ilgiau nevažinėsi tuo sunkiau bus pradėt

Pirmiausia: viskas tau gerai ir vairuosi kaip didelė
Kiek supratau, tai kas tau labiausiai gali sukliudyt - tai toks lyg ir karštakošiškumas iš didelio stengimosi viską gerai ir laiku spėt (iš čia ir prakasos ir galimos ateities klaidos). Taigi siūlyčiau pirmiausia sėst į mašiniuką ramiai iš anksto nusispjovus į visus nepatenkintus už ar šalia tavęs; pypsinčius, mirksinčius ir visokius kitokius - tu juk ne burtininkė, kol kas tik MOKAISI. Važiuok apgalvotai ir ramiai, tokiu greičiu, koks tau atrodo saugus, tiek lauk įsukant į pagrindinį, kiek prireiks tau, o ne už tavęs stovintiems (apvažiuos ). Jei formuojasi mintis ,,turėčiau spėti", tvirtai pasilik prie ,,geriau palauksiu" , jei pamąstai ,,dieve, atrodau visiška idiotė", tai - problemos tų, kuriems taip atrodo. O tavo problema išmokti vairuoti, grįžti sveikai su sveiku mašiniuku Taip elgtis tol, kol nepasijausi drąsiau. O pasijusi tikrai greičiau, nei tikiesi, pamatysi

As manau svarbiausia ivertinti savo galimybes,o ne noreti pasrodyti kuo geriau.Man irgi buvo nelabai malonu kai nuvaziavus i darba paprakaituodavau kol masiniuka pasistatydavau,moteriskes taip kreivai ziurejo,o va vyrukai nuosirdesni,net pagyre,kad taip tvarkingai ir su protu pastatyta,o ne kur papuole,ir kai ka reikia pavesti irgi nesistengiu pasirodyti,man svarbiausia,kad tik sveika grizciau ir masiniukas sveikas liktu,o visa kita ateis su laiku

aciu nuosirdziausiai uz padrasinima pataikyta tiesiai i desimtuka su atlikimu kuo geriau ir greiciau,nes as ligone-perfekcioniste ir is tikro man nesvarbu ar pypina ar mirksi lempom-as tiesiog bijau auku ir noras pasirodyti cia visai nefiguruoja,man tai maziausiai rupi,del ko as to turiu noreti ir pries ka..?jeigu man apskritai rupi tik kaip prisiversti bent pradeti vaziuot
o zinote ka dabar darau?atsivertusi KET skaitineju bandau pasikartoti taisykles su ziedais ir sankryzom,nes jauciu didziausia patirties stoka tame uztai aciu nevykusiam instruktoriui,o egzas juk lengvas,nes tik aplink regitra tenka pavazinet

Aš lygiai tokia pati Prisiknisu bet ką darydama net prie savęs pačios ir vis matau, kad galėjo ir toj vietoj būt geriau, ir anoj ne kaip
Noro pasirodyt tai neturėjau minty, bet kartais ir aplinkinių lūkesčiai, ar juolab, spaudimas prideda nereikalingo blaškymosi.
Sėsk už vairo tada, kai mašinų mažai (kad ir kokią 23-24 val) ir prisiversti bus paprasčiau, kai žinosi, kad gatvės beveik tuščios Bet svarbiausia - būtinai sėsk

Aišku, kad priimsim.

Šiandien bene pirmas kartas, kai sau dėl vairavimo priekaištų beveik neturėjau. Vairuoju kiek daugiau nei 2 mėn.Ta proga leidau sau važiuoti su ausinuku.Magės MB po avarijos man ilgai neleis dėtis.