kaip atpratinti vaiką miegoti kartu?

Turiu pastebėti, kad šis "reiškynys" labai smarkiai susijęs su vaiko natūra (net nežinau kaip čia tiksliau pavadinti). Juk vieni nuo pat mažų dienų ramesni už kitus. Maniškė gimė labai didelė be to truputį pernešiota ir nors vandenys buvo švarūs paskutinę dieną širdies toniukai buvo nelabai gražūs ... rezultatas - neramus mano mažas kleckutis. Tai tik ačiū Dievui, kad dar paimta į lovą naktį nusiramina ... alternatyvus nuraminimas butų lakstyti po butą kilnojant mažylę akštyn žemyn .... įsivaizduoju kokie butų buvę mano šansai maitinti natūraliai taip "dirbant" naktimis (tėtis mūsų į darbą keliasi 5 val... taigi taip pat labai aktualu leisti jam nors kiek išsimiegoti). O pamokymai, kad reikia leisti vaikui paverkti ir užmigti pačiam ...... gal kam ir veikia, bet maniškė trijų savaičių nemigdoma išbudraudavo septynias val. iš eilės ir vis tiek neužmigdavo be pagalbos. Žodžiu, kiek vaikučių tiek situacijų .... Puiku jei vaikas yra pakankamai ramus, kad galima būtų jį nuraminti specialistų rekomenduojamais metodais. Tikiuosi ir mums ateis tas laikas kai galėsim mokytis miegoti savarankiskai.
Tiesa, dar vienas niuansas - mamytės nervų sistema Aš pvz. prie geriausių norų nesugebėčiau klausyti kaip mano vaikas verkia valandą ir nieko nedaryti, neesu iš tų, kurios mano, kad tikslas pateisina priemones ....

Kazkur girdejau, kad jei mama ilgai pati maitina kudiki, sis labai prie jos prisirisa, atsiranda labai stiprus tiek fizinis, tiek dvasinis risys. Gal tai ir yra priezastis, kad vaikelis nenori miegoti vienas Kai musiskei buvo kokie trys metukai, galima sakyt, per prievarta, liepem miegot jos lovytej. Tai ka, atsisedus ir verkia be perstojo. Tai kiek tu zmogus gali kenteti, ir vaiko gaila ir nervas ima. Ateina i musu lova, apsikabina man kakla ir kuo ramiausiai uzmiega.
Buna, kad jai tenka nakvoti pas mano mama, tai lygiai taip pat, mano mama turi miegoti kartu su ja. O kai nakti pabega i kita lova, tai mazoji po keliu minuciu parbega i mociutes lova
nemanau, kad miegojimas tevu lovoje yra aplaidumas, bet ka daryti, na negaliu as ramiai ziureti kai vaikas verkia, gal ne del to, kad jam jo lova nepatinka ar bijo joje miegoti, gal jam tik reikia mamos artumo, silumos, miegodamas kartu gal jauciasi saugesnis
geriausia butu, kad psichologas pakonsultuotu ar bent savo nuomone issakytu

mes iki shiol miegam vienoj "ishplestinej sheimyninej" lovoj ir vargo nematom...
vyresneli bandydavau kudikystej migdyt atskiroj lovytej - ir geruoju, ir piktuoju... bet nieko gero ish to nesigavo - tik daug klyksmu ir neishmiegotu naktu. mazhasis grotuotoj kudikinej lovytej miegodavo tik pirmus du men. ir tik diena - kad vyresnelis nesumindzhiotu... veliau diena miegodavo vezhimelyje, o nakti - pas mane...
tiesa, lova pas mus uzhima apie trechdali kambario grindu ploto... tai vietos joje netruksta. ir, zhinoma, kiekvienas turi savo atskira patalyne.

O mano vyras labai kategoriškas šiuo atžvilgiu- vaikas turi miegoti savo lovytėj ir taškas. Kai vos kelių dienų mažylę bandydavau pasiguldyti pas save į lovą, nes pavargdavau keltis dažnai maitinti, vyras pasakė, kad jei nevargsiu dabar, tai vargsiu vėliau, kai lialius įpras miegoti šalia. Tuo metu laaabai ant jo pykau, tik dabar manau, kad gal jis ir teisus buvo

Lengva tiems vyrams sneketi...Vat jeigu jiems reiktu atsikelti po 15 kartu per nakti Gal tada kitaip sneketu

Atsikelem ryta, aisku tryse tryse, vienoj lovoj. As ir klausiu savo vyro:
- Ar dirdejai, kaip nakti kazkas labai verke ir liudejo?
- Aga, tikrai kazkas labai verke, gal zinai kas?
Mazoji klauso akis isputus ir sako:
- As tai neverkiau, o miegojau. Gal kokia pelyte verke?
- Ne, vaikeli, tai ne pelyte.
- O kas tada?
- Lovyte.
- O kodel ji verke?
Gyveno karta mama ir tetis lovos. Turejo jie maza dukryte, lovyte. Viena diena ir sako mama savo dukrytei lovytei:
- Kazkur gyvena viena mergaite, ji neturi savo lovytes, todel miega su teveliais. Tu turi eiti ir surasti ta mergaite. Jos vardas Vikute.
Ir isejo lavyte ieskoti tos mergaites Vikutes. Ejo ji ejo ir ziuri, kiemely zaidzia mergaite, o draugai ja vadina Vika.
- Kaip gerai, apsidziauge lovyte, pagaliau radau Vikute, dabar ji gales miegoti ant manes, as busiu jos lovele !!!
Taip ir atsirado lovele pas Vikute. Bet praejo daug dienu, o ant loveles Vikute nemiegojo. Nakti, kai visi miegodavo, lovele pradedavo verkti, kad Vikute ant jos nemiega, lovele labai norejo iseiti pas kita mergaite, kuri miegotu ant tos loveles, bet lovelei labai patinka Vikute ir ji nenori iseiti. Todel diena lavele labai liudi, o naktimis verkia Juk lovele visai viena, ji neturi nei mamos nei tecio, ir ji taip nori su Vikute draugauti, kartu miegoti ir nakti kartu sapnuoti grazius sapnelius

Na ka, apsiverke ir mano mazoji, susigraudino baisiai (net mano vyrelis asara isspaude, sako, kad labai jau graudziai papasakojau),sako, mama, as net negalvojau, kad lovelei taip liudna. Dabar as miegosiu ant jos ir niekam neatiduosiu.

Jau antra nakti ji ismiegojo savo lovoj, nei karto nebuvo pabudusi, tik pries uzmiegant, papraso, kad duociau jai ranka, o ji pasikisa mano delna sau po zandu, pasako labanakt lovele, ir tuoj uzmiega
kazin, ar ilgam pades si mano istorija mazajai
Pabandykit ir Jus, gal kokia savo istorija sugalvosit

Na problema ir pas mane tokia pat, jam jau 4 metukai, bet is musu lovos viduriuko niekaip neiseina tiesa buvau pradejusi pratinti, bet kur tau nemiega ,verkia, ir pati gulejau su juo, bet matyt lova nepatiko kazkaip pripratau prie minties , na kankinsimes kol i armija iseis o tada jau miegosim su vyru vienu du

Čia tai aš norėčiau savajį užstoti . Abu vaikus maitinau virš metų, aišku ir naktį ne po vieną kartą, tai vyro pareiga buvo vaiką paduoti ir atgal paguldyti į lovytę. Baigus pačiai maitinti apie mėnesį tik vyras naktim ramino, kol pamiršo tikrą gyvą žinduką (kitokių abu vaikai ir nepripažino). Dabar vakare aš guldau, o jei naktį prabunda einame pakaitomis, bet dažniau vyras .

Mūsų dukrytė dažniausiai miega savo lovytėje, bet jei labai nerami, pradeda verkti, tai įsikeliu į lovą, bet kuo toliau, tuo rečiau taip būna Iš pradžių iki poros mėnesių miegodavom kartu vienoje lovoje ir visai neklausiau tų, kurie sakydavo, kad įpratinsiu, bet paskui kažkaip pradėjau kartais dėti į lovytę, ir jai ten visai gerai buvo, o dabar pati pajutau, kad pripratau miegoti atskirai, ir su vaiku vienoje lovoje jau man pačiai prastai miegasi

"Vaika paduot, paskui paguldyt" man tai cia nesuprantama Mano maze iki 1.2 metuku naktin keldavosi kas valanda, ciulptuko irgi neeme, tik papo reikedavo. Bet kam ta vyra kankint Ar taip ar taip keltis reikia. Maniskis dirbdavo, jam reikedavo issimiegot, o as su lialka namie per dienas. Ech, taip iskankindavo mane mazoji, tai kad keltis nereiketu, pas save pasiguldai ir ramu Bet kaip priprato salia miegot, tai ojojoj, viena miegot tik paguldai, tai toks alermas budavo
Na, tikiuosi dabar jau savo lovoj miegos. Bet, prisipazinsiu, ir as pripratau su ja miegot, nakti kelis kartus nubundu ir vaiko ieskau , paskui prisimenu, kad ji savo lovoj, tai ant sono ir toliau knarkiu

Akyra istorija apie lovytę super , net aš susigraudinau beskaitydama. Manau turės netrumpalaikį poveikį tavo mažylei.



Dėl vyro kėlimosi naktį tai, maniškis irgi garantuotai keltūsi, jei tik užsiminčiau, bet mano supratimu, pritariu Akyrai, čia tikrai sadizmas. Na nebent nereikia vyrui anksti keltis ir darbas nereikalauja susikaupimo ir įtempto mąstymo. Aš, iš dalies, dėl vyro labiausiai ir pergyvenu, kad naktį mažulė jo nepažadintų savo verkimu. Nors ateityje, bijau, teks truputį tėtuką pakankinti: maniškė irgi čiulptuko nepripažysta tik papuką, taigi, jei iš vakaro (kai su vyru dar nemiegam) ji prabunda ir nueinu aš, tenka ramintis papuku, bet kokie kiti būdai iš mano pusės sukelia vos ne isterija, o tėtis nueina ir užglosto. Taigi, matyt, kai sugalvosiu nujunkyti, teks tėtuką pakamuoti, bet čia jau vaiko labui, o ne savo patogumui.

Dekui helli