QUOTE(virgyte @ 2005 02 08, 22:11)
O aš apsimesdavau, kad telpu
, pessilengdavau per tvorelę ir svarbu galva ant pagalvės - kartais suveikdavo 
.
O aš apsimesdavau, kad telpu
, pessilengdavau per tvorelę ir svarbu galva ant pagalvės - kartais suveikdavo .
O mes tai padareme taip: nuemem lovytes krasta ir dabar mazoji miega savo lovytej.Tik aisku lovyte turi buti salia tevu lovos.Bet jau vistiek geriau nei tryse vienoje lovoje:)
Su sunumi viena lova dalinomes beveik iki 3 metu 
, o ir po to vis dar daznai atbegdavo is savo kambario vidury nakties pas mus. Tik dabar kai atsirado sese, miega savo kambaryje be jokiu problemu.
Na o mazaja pamaitinusi paguldau i lovyte. Kai atsikelia nakti valgyti, pasiimu, pamaitinu ir uzmiegu, pamirsusi ja grazinti i lovyte
. Jauciu kad ir si karta teks ilgokai draugauti vienoje lovoje 
, nebent turint kantrybes ir sveikatos pamaitinus kilnoti i lovyte.
Bet as bent jau kol kas jauciuosi labai pavargusi ir neissimiegojusi
, o ir po to vis dar daznai atbegdavo is savo kambario vidury nakties pas mus. Tik dabar kai atsirado sese, miega savo kambaryje be jokiu problemu. Na o mazaja pamaitinusi paguldau i lovyte. Kai atsikelia nakti valgyti, pasiimu, pamaitinu ir uzmiegu, pamirsusi ja grazinti i lovyte
. Jauciu kad ir si karta teks ilgokai draugauti vienoje lovoje , nebent turint kantrybes ir sveikatos pamaitinus kilnoti i lovyte.Bet as bent jau kol kas jauciuosi labai pavargusi ir neissimiegojusi
Kartais kai pagalvoju, ko nedaryčiau gimus antram vaikui, tai nemigdyčiau tėvų lovoj. Aišku, taip patogiau, bent iš pradžių. Tai aš ir pasiguldydavau šalia savęs po pirmo naktinio pamaitinimo. Tikėjausi atpratinti kokių penkių mėnesių. Deja, deja... Kai suėjo penki mėnesiai, vyrukas ėmė lovytėje užmigdytas prasibusti po pusvalandžio ir reikalauti pas mus į lovą. Bandymai jo rėkimą ignoruoti baigėsi visiška nesėkme - rėkdavo tiesiog isteriškai, be pertraukų kokia valandą-pusantros, kol mes neapsikęsdavom ir pasiimdavom pas save. Taip pat pradėjo naktį žįsti kas 2-3 valandas. Pamėgink neduoti - 
Kažkur skaičiau, kad jei kūdikiai miega su tėvais, jie dažniau naktį valgo. Taip kad atrodo, ne mes mažių auklėjam, bet jis mus "patvarkė" pagal savo norus. Dabar, kai vakare užmigdau, tuoj skuodžiu į dušą, kad tik spėčiau nusiprausti, kol mažius nepradėjo šaukti. Taigi net miegoti turiu eiti beveik kartu su juo. Taip kad...
Kažkur skaičiau, kad jei kūdikiai miega su tėvais, jie dažniau naktį valgo. Taip kad atrodo, ne mes mažių auklėjam, bet jis mus "patvarkė" pagal savo norus. Dabar, kai vakare užmigdau, tuoj skuodžiu į dušą, kad tik spėčiau nusiprausti, kol mažius nepradėjo šaukti. Taigi net miegoti turiu eiti beveik kartu su juo. Taip kad...
Zinot, man panasiai irgi yra. Mano mazoji labai gerai miegodavo savo lovytej ir tuom labai dziaugiausi. Bet kai jai suejo 3 menesiai, ji tiesiog naktim pradejo valgyti kas valanda, arba isviso istisai noredavo zisti. Tada jau ir nebeturejau jegu keltis ir kilnoti ja i lovyte, arba maitinti atsisedus. Tiesiog miegodavau maitindama. O dabar ziuriu jai labai patinka musu lovoje. Lovyteje jau pati nebeuzmiega. Kai uzmiega pas mus tai as ja stengiuos perkelti i lovyte. Kartais buna kad greit prabunda. Bet jei tai pirmas miegas tai buna ir ismiega ilgai. O paryciais as taip noriu miego, kad jau nebekeliu. O kaip bus toliau bus matyt, reiks kazkaip atpratinti.
QUOTE(Summer @ 2005 02 09, 12:36)
Skaitau ir netikiu savom akim - iki aštuonerių-devynerių metų tėvų lovoj? 
Dar gal kažkaip suprasčiau, jei kambarėlis toks mažas, kad neįmanoma įtalpinti vaikiškos lovytės, bet ir tai galima rasti visokių sprendimų. Apsileidimas totalus, ne kitaip 
Nesakysiu kito žodžio, nors labai knieti 
Dar gal kažkaip suprasčiau, jei kambarėlis toks mažas, kad neįmanoma įtalpinti vaikiškos lovytės, bet ir tai galima rasti visokių sprendimų. Apsileidimas totalus, ne kitaip Nesakysiu kito žodžio, nors labai knieti Atsiprašau, bet niekaip nesuprantu, kur čia apsileidimas, kuo čia piktintis ir dar negražiais žodžiais mintyti.
Tai yra absoliučiai asmeninis kiekvienos šeimos reikalas. Kiekvienas renkasi savo modelį, kam patogiau pratina atskirai, kam patogiau - kartu. Man pavyzdžiui labai gera kai mano mažoji šalia manęs miega, bet vis tiek nors dalį nakties stengiuosi lovytėje migdyti, nes, mano supratimu, ten jos miegelis pilnavertiškesnis, na o po pirmo pavalgymo jau miegam visi trys, nes taip mums geriausia. O jei kas iki aštuonių metų kartu su mažaisiais miega, čia jau jų reikalas. Pareiškė neseniai viena pažystama, oi jau aš tave tai dabar paauklėsiu - migdyk nuo aštuonių mėnesių kitame kambaryje, tai tiesiai šviesiai pasakiau, kad čia ne jos reikalas. Labai jau greiti visi mūsųs visuomenėje auklėti, kritikuoti, baisėtis ... Žinoma tas miegojimas kartu turi keletą tokių subtilių niuansų kaip pvz. intymus tėvų gyvenimas, bet čia irgi manau kiekvienas sprendžia savaip, tarkim, juk tėveliai tam reikalui gali ir į kitą kambarį išeiti ....
Kita vertus, jei jau pačios pripratinam vakelį miegoti kartu, matyt nederėtų tuo labai skūstis.
Musu dukra kai gime taip pat miegojo su mumis. Ligonineje viena sesele pamoke "zalia" mamka kartu miegoti, o merginai taip patiko, kad pabandzius paguldyti atskitai buvo baisus nepasitenkinimas. Taigi taip kankinomes kokius 3 men. Taciau viena grazia diena mes primontavome lovytei linges (anksciau buvo be lingiu) tai dukrai taip patiko, kad ji atsisake miegoti su mumis ir pati savo noru persikrauste i savo lovyte.
p.s. gal kam nors tai bus iseitis
p.s. gal kam nors tai bus iseitis
Kai išrasit kokį gerą būdą mažių iškrapštyt iš šeimyninės lovos, LABAI PRAŠAU - brūkštelkit man į AZ, kad nepražiopsočiau
Pirmą mėnesį kankinaus kilnodama iš savo lovos į lovelę ir atgal (maitindama), vos ne kas pora valandų. Tai padėjus galvą ant pagalvės, net verkt norėdavosi, kad tos dvi valandos lygios... nu maximum, penkioms minutėms. TAip pat pirmus mėnesius miegodavau ranka į grindis pasirėmus, kad neduok dieve nenugulčiau - tai paskui vaikščiodavau visa susukta (tai sprando nepasuku - nugulėtas, tai nugara tik į pavakarį išsitiesina)... Nu o dabar, kai metų sukaktis jau ant nosies - vos išlipus iš lovos pasitikrinu kaip situacija su fanarais ir panašiom grožybėm, nes malasi visą naktį lyg bokso ringe Jau nekalbant apie tai, kad vaikis toks draugiškas, jog ir čiulptuku pasidalina, anksčiau juokas ėmė, dabar net pikta būna, nes tokie cirkai prasideda ankstyvą rytą, kai miegas pats saldžiausias 
Pirmą mėnesį kankinaus kilnodama iš savo lovos į lovelę ir atgal (maitindama), vos ne kas pora valandų. Tai padėjus galvą ant pagalvės, net verkt norėdavosi, kad tos dvi valandos lygios...
nu maximum, penkioms minutėms. TAip pat pirmus mėnesius miegodavau ranka į grindis pasirėmus, kad neduok dieve nenugulčiau - tai paskui vaikščiodavau visa susukta (tai sprando nepasuku - nugulėtas, tai nugara tik į pavakarį išsitiesina)... Nu o dabar, kai metų sukaktis jau ant nosies - vos išlipus iš lovos pasitikrinu kaip situacija su fanarais ir panašiom grožybėm, nes malasi visą naktį lyg bokso ringe Jau nekalbant apie tai, kad vaikis toks draugiškas, jog ir čiulptuku pasidalina, anksčiau juokas ėmė, dabar net pikta būna, nes tokie cirkai prasideda ankstyvą rytą, kai miegas pats saldžiausias
Savo vaikiuka nuo pat pradziu guldziau i lovyte. Pradzioje buvo nelabai patenkintas, tai leisdavau ''kabeti'' ant papo kol nuluzdavo, o tada sekmingai ikeldavau i lovyte. Taciau veliau jis mane ''perkando''tai visaip kaip stengdavosi prabusti tuo momentu, kai budavo perkelinejamas is lovos i lovyte . Va nuo tada pradejom samoningai migdytis tik lovytej - atsigulam, idedu savo pirsta jam i rankyte ir pirmyn 
. Per 5-15 min uzmiega . Dabar be problemu .
Taciau veliau jis mane ''perkando''tai visaip kaip stengdavosi prabusti tuo momentu, kai budavo perkelinejamas is lovos i lovyte . Va nuo tada pradejom samoningai migdytis tik lovytej - atsigulam, idedu savo pirsta jam i rankyte ir pirmyn . Per 5-15 min uzmiega . Dabar be problemu .
Ir aš tau, Helli,visiškai pritariu.Vaikas nori artumo, saugumo, o ir man taip gera su savo pupuliuku 
QUOTE(Summer @ 2005 02 09, 13:36)
Skaitau ir netikiu savom akim - iki aštuonerių-devynerių metų tėvų lovoj? Dar gal kažkaip suprasčiau, jei kambarėlis toks mažas, kad neįmanoma įtalpinti vaikiškos lovytės, bet ir tai galima rasti visokių sprendimų. Apsileidimas totalus, ne kitaip Nesakysiu kito žodžio, nors labai knieti
Dar gal kažkaip suprasčiau, jei kambarėlis toks mažas, kad neįmanoma įtalpinti vaikiškos lovytės, bet ir tai galima rasti visokių sprendimų. Apsileidimas totalus, ne kitaip Nesakysiu kito žodžio, nors labai knieti Jeigu mano vaikas bijo
, kodėl turėčiau neleisti jam ateiti pas mane į lovą ir nusiraminti?! Nenoriu, kad ateityje turėtų kokių nors fobijų, kurios mano manymu lieka nuo tokių vadinamų "neapsileidimų", kai vaikas ištremiamas miegoti į kitą lovą ar net į kitą kambarį 
Beje pati panašių potyrių turėjau vaikystėje ir galiu kalbėti iš asmeninės patirties
Ne per seniausiai dziaugiausi, kad mano vaikinukas ismiega visa nakti savo lovoje. Matyt prisikalbejau 
Dabar tvarkingai kaip ir visada uzmiega savo loveleje/lovoje 
Bet nakti parsitarabanina i miegamaji, prikelia mane ir liepia keliauti kartu su juo i jo lova As nenoredama kivircu einu, tada apsikabinam abudu, dar atsibuciuojam ir miegam iki ryto, nes as taip ir nebeatsikeliu, kad pas vyreli i lova pareiti Nezinau, ar cia berniukiskas pavydas, ar mamos artumo reikalavimas, bet jei isvaziuoju i komandiruote, tai mazius graziausiai visa nakti ismiega vienas
Dabar tvarkingai kaip ir visada uzmiega savo loveleje/lovoje Bet nakti parsitarabanina i miegamaji, prikelia mane ir liepia keliauti kartu su juo i jo lova As nenoredama kivircu einu, tada apsikabinam abudu, dar atsibuciuojam ir miegam iki ryto, nes as taip ir nebeatsikeliu, kad pas vyreli i lova pareiti Nezinau, ar cia berniukiskas pavydas, ar mamos artumo reikalavimas, bet jei isvaziuoju i komandiruote, tai mazius graziausiai visa nakti ismiega vienas
