Giminė su vaikais buvo Amerikoj gydytis, tai pasakojo, kad eina ligoninėj nepažįstamas ir išsišiepęs klausia- labas, kaip sekasi?- atsakyti būtina- thak you, ok.Sakė, būsi nesuprastas, jei pasakysi, kad blogai sekasi, kad tavo vaikas po narkozės... Ten iš viso nesupranta tokių posovietinių kančios demonstruotuojų, ne lygis skųstis ir jiems svetimos bėdos neįdomu, nors aukoja labdarai daug, stiprios lietuviškos bažnytinės bendruomenės, Santariškių vaikų klinikas iš jų suaukotų lėšų tvarkė, vaikus vežėsi gydymui pas save.
Staiga, puikiai išklojai. 
Visiškai pritariu Luknei su Barsukėle, kas čia dar gali būti neaišku?
Kiek galima taškyti į visas puses savo problemas? Reikia eiti pas specialistus tokiu atveju, jei verkiant reikia išsikalbėti, jų toks darbas, jie pinigus gauna už to purvo malimą. Tik jau ne artimiems ir pažįstamiems tokias "dovanėles" dovanoti.
Jei reikia nešvarius skalbinius išskalbti, o jūsų skalbyklė neveikia, juos reikia nešti į skalbyklą, o ne kaimynei pusdieniui darbo duoti
QUOTE(Takelis @ 2007 12 16, 19:11)
<...>
Kiek galima taškyti į visas puses savo problemas? Reikia eiti pas specialistus tokiu atveju, jei verkiant reikia išsikalbėti, jų toks darbas, jie pinigus gauna už to purvo malimą. Tik jau ne artimiems ir pažįstamiems tokias "dovanėles" dovanoti. <...>
Kiek galima taškyti į visas puses savo problemas? Reikia eiti pas specialistus tokiu atveju, jei verkiant reikia išsikalbėti, jų toks darbas, jie pinigus gauna už to purvo malimą. Tik jau ne artimiems ir pažįstamiems tokias "dovanėles" dovanoti. <...>
Šiaip jau aš už nuoširdumą ir jei sekasi ypač blogai, pačiam nesiseka susidoroti (būtina pamėginti dorotis, o ne iš anksto nuspręsti, kad nepavyks), tai nuo artimiausių žmonių to slėpti nereikėtų. Pasikalbėti ir paprašyti patarimo, nebijoti pasirodyti silpnu nieko blogo. Aš manau, tik kad tų savo neigiamų būsenų nereikia suabsoliutinti ir užkelti ant pjedestalo, o paskui didžiuotis "kiek man teko iškentėti".Ne visi turi pinigų psichologams, problemų slėpimas gresia susvetimėjimu.... Galima aptarti, išspręsti ir pamiršti, tai būtų geriausia išeitis. Gydytojai ir vaistai kraštutinė priemonė, kai tai jau ne problemos, o liga.
QUOTE(Luknė @ 2007 12 16, 17:55)
Galima aptarti, išspręsti ir pamiršti, tai būtų geriausia išeitis.
Štai tas stebuklingas kompromisas-išspręsti ir užmiršti. Nors tai labiau vyriškam bendravimui būdinga. Moterys labiau inertiškos, joms nerūpi išspręsti, dažnai pasirenka būtent tokį bendravimo būdą ir vis ieško paguodos, paramos metų metais, sprendimo nedarydamos. Vieną dieną nusibosta guosti, renkiesi tapti rūpūže ir prarandi draugę.
QUOTE(Luknė @ 2007 12 16, 19:55)
Pasikalbėti ir paprašyti patarimo, nebijoti pasirodyti silpnu nieko blogo.
Taigi, šis variantas ir nekelia prieštaravimų. Kita kalba, kai turime pasisriūbavimą ant peties,...taip vadinamą išsiliejimą.
(išsiliejau - ir lengviau pasidarė). Iššlavė dūšią ir gerai, nesvarbu, kad kitur prišiukšlino...QUOTE(Takelis @ 2007 12 16, 18:11)
Staiga, puikiai išklojai. Visiškai pritariu Luknei su Barsukėle, kas čia dar gali būti neaišku?
Kiek galima taškyti į visas puses savo problemas? Reikia eiti pas specialistus tokiu atveju, jei verkiant reikia išsikalbėti, jų toks darbas, jie pinigus gauna už to purvo malimą. Tik jau ne artimiems ir pažįstamiems tokias "dovanėles" dovanoti.
Jei reikia nešvarius skalbinius išskalbti, o jūsų skalbyklė neveikia, juos reikia nešti į skalbyklą, o ne kaimynei pusdieniui darbo duoti
QUOTE(Takelis @ 2007 12 16, 20:45)
Taigi, šis variantas ir nekelia prieštaravimų. Kita kalba, kai turime pasisriūbavimą ant peties,...taip vadinamą išsiliejimą.
(išsiliejau - ir lengviau pasidarė). Iššlavė dūšią ir gerai, nesvarbu, kad kitur prišiukšlino...Tai kam tada reikalingi draugai ir artimieji? tik tam kad pasisypsoti? tada kuom jie skirsis nuo svetimu?
Juokiames is amerikieciu kad jie neturi draugu ir visi psihiniai ligoniai, o patys kur link einame?
Gal tu juokiesi jų, ir žinai, kad jie neturi draugų? ir kad psichiniai ligoniai?
Kam artimieji, draugai? Ar tam, kad savo gyvenimo pamazgas jiems pasiūlytum vietoj malonių akimirkų? Įsiskaityk, apie ką kalbam, bus aiškiau.
Gal verta pasimokyti iš kitų ir tuo praplėsti savo bendravimo horizontus. Ar geriau laikytis mūsų lietuviškų tradicijų ir turėti pašonėj žmogų, kuriam bet kuriuo paros laiku galėtum guostis. Gal verta ir apie jį pagalvoti? Ar laikyti žmogų kempine, sugeriančia tavo problemas? Šiaip ar tai būtina nušvitusiems Dievą mylintiems ir garbinantiems?
Žinau viena, šalia laimingo geriečio visuomet ramiau, smagiau ir geriau jautiesi, negu tarp sriūbaujančių nuolat problemose paskendusių. Ilgainiui norisi bėgti nuo tokių žmonių. Luknė aiškiai parašė-išklausyt, padėt ir pamiršt.
Kam artimieji, draugai? Ar tam, kad savo gyvenimo pamazgas jiems pasiūlytum vietoj malonių akimirkų? Įsiskaityk, apie ką kalbam, bus aiškiau.
Gal verta pasimokyti iš kitų ir tuo praplėsti savo bendravimo horizontus. Ar geriau laikytis mūsų lietuviškų tradicijų ir turėti pašonėj žmogų, kuriam bet kuriuo paros laiku galėtum guostis. Gal verta ir apie jį pagalvoti? Ar laikyti žmogų kempine, sugeriančia tavo problemas? Šiaip ar tai būtina nušvitusiems Dievą mylintiems ir garbinantiems?
Žinau viena, šalia laimingo geriečio visuomet ramiau, smagiau ir geriau jautiesi, negu tarp sriūbaujančių nuolat problemose paskendusių. Ilgainiui norisi bėgti nuo tokių žmonių. Luknė aiškiai parašė-išklausyt, padėt ir pamiršt.
QUOTE(Staiga @ 2007 12 16, 22:45)
Ar tam, kad savo gyvenimo pamazgas jiems pasiūlytum vietoj malonių akimirkų?
Deja, gyvenimas - ne Coca-colos reklama...
Gyvenimas yra visoks... Jis ir juodas ir baltas ir žalias ir raudonas... visoks...Ir neigti, kai tu sakai, gyvenimo "pamazgas", vaizduojant, kad visuomet gyveni kaip paveiksliuky - yra paprasčiausiai kvaila... Ir nebrandu... Taip, yra toks dalykas, kaip "amerikietiškoji svajonė", kur visi laimingi, šypsosi baltadantėm šypsenom nuo Orbit karmtomosios gumos, liekni, (nes kasdien mina orbitrekus) su Calvin Klein džinsais, amžinai jauni (nuo stebuklingų kremų) ir sėkmingai karjeros laiptais kopiantys "jupiai"...
O kažkur, kažkokiam pasaulio pakrašty gyvena žmogus, kurio ketverių metų vaikas miršta nuo leukemijos... O slaugydamas jį žmogus buvo priverstas išeiti iš darbo... Šiandien, už paskutinius pinigėlius jis nusipirks pigiausios dešros... Ir išeidamas iš Maximos įmes pinigėlį elgetaujančiam girtuoklėliui...
QUOTE
O kažkur, kažkokiam pasaulio pakrašty gyvena žmogus, kurio ketverių metų vaikas miršta nuo leukemijos... O slaugydamas jį žmogus buvo priverstas išeiti iš darbo... Šiandien, už paskutinius pinigėlius jis nusipirks pigiausios dešros... Ir išeidamas iš Maximos įmes pinigėlį elgetaujančiam girtuoklėliui...
Urartu, o kas čia susiję su liežuvavimu?Net ir perkant pigiausią dešrą visada galima ir reikia tikėtis, kad kada nors galėsim šauniai papietauti restorane.Kam bus geriau, jei nuolat suksim galvose vargo malūną? Mano giliu įsitikinimu, tik toks modelis gali padėti išbristi iš bėdų.
QUOTE
Taip, yra toks dalykas, kaip "amerikietiškoji svajonė", kur visi laimingi,
Kad ne visi ir ten liekni, ne visi su sotūs ir ne visi laimingi, kaip ir visur. ir ten vaikai miršta, ir ten yra benamių. Tik gal taip nebėdavoja visiems ir visur? Didesnė nauda kryptingai ieškoti pagalbos, kad ir kalbantis su panašaus likimo žmonėmis, nei pliurpti kad tik papliurptum. Mes su Staiga apie tai, o ne vaidinam, kad gyvenam paveiksliuke
