Apie kolposkopiją nemažai aprašyta straipsnyje (nuoroda pirmame poste).
Papildyta:
QUOTE
Kolposkopijos tikslas - rasti Pap testo metu nustatytų atipinių ląstelių šaltinį, įvertinti pažeistą plotą, kad būtų galima planuoti gydymą bei parinkti vietą biopsijai. Kolposkopija taip pat naudojama ir nepiktybinėms gimdos kaklelio epitelio būklėms diagnozuoti. Bendrosios praktikos gydytojams pravartu suprasti kolposkopijos principus, galimybes bei terminologiją.
Kaip jau buvo minėta, kolposkopija yra gimdos kaklelio paviršiaus apžiūrėjimas su specialiu optiniu prietaisu - kolposkopu. Kolposkopuojama šiek tiek pritemdytame kabinete. Ligonė paguldoma į ginekologinę kėdę su kojų laikikliais. Makšties sienelės atstumiamos ginekologiniais skėtikliais taip, kad būtų gerai matoma makštinis gimdos kaklelio paviršius bei išorinė gimdos anga. Kolposkopijos procedūrą sudaro keletas etapų.
1. Gimdos kaklelis atidžiai apžiūrimas per kolposkopą kvadrantas po kvadranto (laikrodžio rodyklės kryptimi). Nepašalinus nuo jo paviršiaus gleivių, įvertinama gleivinės spalva bei paviršiaus reljefas.
2. Nuvalomos gleivės ir gimdos kaklelis apžiūrimas pakartotinai be filtro, o po to per žalią filtrą, nes taip geriau matomi stromos kraujagyslių pakitimai.
3. Atliekamas acto rūgšties mėginys: 3 proc. acto rūgšties tirpalu su tamponu suvilgomas gimdos kaklelis. Nuo acto rūgšties ir normalios epitelio ląstelės paburksta; ypač acto rūgštis sąveikauja su ląstelių DNR. Normalių audinių citoplazma užima didesnę, o branduoliai mažesnę ląstelės dalį. Nebrandžių ir pakitusių ląstelių branduoliai užima žymią ląstelės dalį. Juose gausu DNR, todėl nebrandaus ar pakitusio epitelio plotai praėjus 1-2 min. po suvilgymo 3 proc. acto rūgšties tirpalu pabąla. Kuo nebrandesnės ląstelės, t.y. kuo sunkesnis epitelio pažeidimas, tuo ryškesnis pabalimas.
4. Paskutinis etapas - jodo (arba Šilerio) mėginys. Gimdos kaklelio paviršius gausiai suvilgomas liugoliu (kalio jodido ir jodo tirpalų mišiniu). Jodas nudažo subrendusių ląstelių viduje esantį glikogeną tamsiai ruda spalva. Liaukinio epitelio ląstelėse nėra glikogeno, todėl jos nenusidažo. Nebrandus pakitęs plokščias epitelis turi mažiau glikogeno arba jo visai neturi, todėl pažeisti plotai jodu dažosi mažiau arba visai nesidažo.
Kolposkopinė terminologija ir kolposkopinių vaizdų klasifikacija
Kolposkopinių vaizdų klasifikacijų yra keletas. Naujausia buvo primta 2002 m. Barselonoje įvykusiame 11-tame pasauliniame Tarptautinės gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos federacijos kongrese 2002 m.. Tarptautinė gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos federacijos kolposkopinės nomenklatūros klasifikacija (2002 m.) čia pateikiama.
1. Normalūs kolposkopiniai radiniai:
originalusis plokščias epitelis;
stulpinis epitelis ;
normali kitimo sritis (transformacijos zona).
2. Nenormalūs kolposkopiniai radiniai:
lygus acto rūgštimi nubalintas epitelis;
šiurkštus acto rūgštimi nubalintas epitelis*;
švelnus taškuotumas ;
grubus taškuotumas*;
švelni mozaika (laukeliai);
grubi mozaika (laukeliai) *;
iš dalies jodu nesidažantis epitelis;
visiškai jodu nesidažantis epitelis*;
atipinės kraujagyslės*.
3. Kolposkopiniai radiniai, leidžiantys įtarti invazinį vėžį.
4. Nevisavertė kolposkopija:
plokščiojo ir stulpinio epitelių jungtis nematoma;
ryškus uždegimas, ryški atrofija, trauma;
gimdos kaklelis nematomas.
5. Įvairiareikšmiai dariniai:
kondilomos;
keratozė (leukoplakija);
erozija (opa);
uždegiminiai pokyčiai;
atrofiniai pokyčiai;
deciduozė;
polipai.
Žvaigždute (*) pažymėti vadinamieji stambieji pokyčiai (angl. - major changes) yra sukeliantys didesnę suvėžėjimo riziką, negu smulkūs, antraeiliai pokyčiai (angl. - minor changes), kurie žvaigždutėmis nepažymėti. Žvaigždutėmis pažymėti pokyčiai, kurie klasifikacijos tekste yra pateikti aukščiau, sukelia mažesnę suvėžėjimo riziką, negu žvaigždutėmis pažymėti, bet žemiau išspausdinti. Tai reiškia, kad kolposkopijos metu labai svarbu įvertinti gimdos kaklelio kraujagysles. Atipinės kraujagyslės (netaisyklingai besišakojančios, staiga nutrūkstančios, vadinamosios kamščiatraukio formos ir pan.) būdingos vėžiniams pakitimams.
Svarbiausia yra įvertinti epitelių jungties zoną, kurioje vystosi displastiniai ir vėžiniai pokyčiai. Kartais tai esti sudėtinga, todėl gali būti naudojami gimdos kaklelio kanalo skėtikliai, moterims po menopauzės skiriami estrogenų preparatai į makštį. Kolposkopijos metu iš labiausiai įtartinų plotų paimami biopsinės medžiagos pavyzdžiai.
Biopsija visada atliekama, kai įtariami atipiniai bei piktybiniai gimdos kaklelio pokyčiai. Kai gimdos kaklelio pakitimai išplitę į kanalą, atliekama konusinė biopsija (išpjaunama konuso pavidalo gimdos kaklelio audinių ir kanalo dalis).
Kaip jau buvo minėta, kolposkopija yra gimdos kaklelio paviršiaus apžiūrėjimas su specialiu optiniu prietaisu - kolposkopu. Kolposkopuojama šiek tiek pritemdytame kabinete. Ligonė paguldoma į ginekologinę kėdę su kojų laikikliais. Makšties sienelės atstumiamos ginekologiniais skėtikliais taip, kad būtų gerai matoma makštinis gimdos kaklelio paviršius bei išorinė gimdos anga. Kolposkopijos procedūrą sudaro keletas etapų.
1. Gimdos kaklelis atidžiai apžiūrimas per kolposkopą kvadrantas po kvadranto (laikrodžio rodyklės kryptimi). Nepašalinus nuo jo paviršiaus gleivių, įvertinama gleivinės spalva bei paviršiaus reljefas.
2. Nuvalomos gleivės ir gimdos kaklelis apžiūrimas pakartotinai be filtro, o po to per žalią filtrą, nes taip geriau matomi stromos kraujagyslių pakitimai.
3. Atliekamas acto rūgšties mėginys: 3 proc. acto rūgšties tirpalu su tamponu suvilgomas gimdos kaklelis. Nuo acto rūgšties ir normalios epitelio ląstelės paburksta; ypač acto rūgštis sąveikauja su ląstelių DNR. Normalių audinių citoplazma užima didesnę, o branduoliai mažesnę ląstelės dalį. Nebrandžių ir pakitusių ląstelių branduoliai užima žymią ląstelės dalį. Juose gausu DNR, todėl nebrandaus ar pakitusio epitelio plotai praėjus 1-2 min. po suvilgymo 3 proc. acto rūgšties tirpalu pabąla. Kuo nebrandesnės ląstelės, t.y. kuo sunkesnis epitelio pažeidimas, tuo ryškesnis pabalimas.
4. Paskutinis etapas - jodo (arba Šilerio) mėginys. Gimdos kaklelio paviršius gausiai suvilgomas liugoliu (kalio jodido ir jodo tirpalų mišiniu). Jodas nudažo subrendusių ląstelių viduje esantį glikogeną tamsiai ruda spalva. Liaukinio epitelio ląstelėse nėra glikogeno, todėl jos nenusidažo. Nebrandus pakitęs plokščias epitelis turi mažiau glikogeno arba jo visai neturi, todėl pažeisti plotai jodu dažosi mažiau arba visai nesidažo.
Kolposkopinė terminologija ir kolposkopinių vaizdų klasifikacija
Kolposkopinių vaizdų klasifikacijų yra keletas. Naujausia buvo primta 2002 m. Barselonoje įvykusiame 11-tame pasauliniame Tarptautinės gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos federacijos kongrese 2002 m.. Tarptautinė gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos federacijos kolposkopinės nomenklatūros klasifikacija (2002 m.) čia pateikiama.
1. Normalūs kolposkopiniai radiniai:
originalusis plokščias epitelis;
stulpinis epitelis ;
normali kitimo sritis (transformacijos zona).
2. Nenormalūs kolposkopiniai radiniai:
lygus acto rūgštimi nubalintas epitelis;
šiurkštus acto rūgštimi nubalintas epitelis*;
švelnus taškuotumas ;
grubus taškuotumas*;
švelni mozaika (laukeliai);
grubi mozaika (laukeliai) *;
iš dalies jodu nesidažantis epitelis;
visiškai jodu nesidažantis epitelis*;
atipinės kraujagyslės*.
3. Kolposkopiniai radiniai, leidžiantys įtarti invazinį vėžį.
4. Nevisavertė kolposkopija:
plokščiojo ir stulpinio epitelių jungtis nematoma;
ryškus uždegimas, ryški atrofija, trauma;
gimdos kaklelis nematomas.
5. Įvairiareikšmiai dariniai:
kondilomos;
keratozė (leukoplakija);
erozija (opa);
uždegiminiai pokyčiai;
atrofiniai pokyčiai;
deciduozė;
polipai.
Žvaigždute (*) pažymėti vadinamieji stambieji pokyčiai (angl. - major changes) yra sukeliantys didesnę suvėžėjimo riziką, negu smulkūs, antraeiliai pokyčiai (angl. - minor changes), kurie žvaigždutėmis nepažymėti. Žvaigždutėmis pažymėti pokyčiai, kurie klasifikacijos tekste yra pateikti aukščiau, sukelia mažesnę suvėžėjimo riziką, negu žvaigždutėmis pažymėti, bet žemiau išspausdinti. Tai reiškia, kad kolposkopijos metu labai svarbu įvertinti gimdos kaklelio kraujagysles. Atipinės kraujagyslės (netaisyklingai besišakojančios, staiga nutrūkstančios, vadinamosios kamščiatraukio formos ir pan.) būdingos vėžiniams pakitimams.
Svarbiausia yra įvertinti epitelių jungties zoną, kurioje vystosi displastiniai ir vėžiniai pokyčiai. Kartais tai esti sudėtinga, todėl gali būti naudojami gimdos kaklelio kanalo skėtikliai, moterims po menopauzės skiriami estrogenų preparatai į makštį. Kolposkopijos metu iš labiausiai įtartinų plotų paimami biopsinės medžiagos pavyzdžiai.
Biopsija visada atliekama, kai įtariami atipiniai bei piktybiniai gimdos kaklelio pokyčiai. Kai gimdos kaklelio pakitimai išplitę į kanalą, atliekama konusinė biopsija (išpjaunama konuso pavidalo gimdos kaklelio audinių ir kanalo dalis).
iš www.buksveika.lt
