Kiek save pamenu,- man labai sunku buvo pasirinkti kvepalus. Pradžioje lyg ir patinka, nusiperku, o po kurio laiko mane jau pradeda nuo jų pykinti
Apskritai įdomu pasvarstyti, kodėl žmonės kvėpinasi,- mano šuniukas pavyzdžiui voliojasi mėšle, kad kvepėtų ne savo kvapu, bet taip daryti jį verčia medžioklės instinktai.
O žmonės? Aš anksčiau kvėpinausi dėl kitų, tai buvo kaip ir makiažas, o dabar kvėpinuosi dėl savęs (tie mano kvepalai kuo toliau, tuo labiau mane veža). Bet kiti žmonės į juos reaguoja įvairiai,- vieni nuoširdžiai giria, kiti mandagiai sako, kad įdomūs. Nežinau, gal jiems smirda
Mano formulėje yra frankinsesno( bosvelijos) ir miros. Tai bazinės natos, be to sudėtingas kvapas, ne kiekvieno mėgiamas. Nuo jų ir pradėjau konstruoti kvepalus. (Girdėjau, kad J. Statkevičiaus kvepaluose frankinsenso nata yra labai ryški, bet tai mano pasirinkimo neįtakojo
). Po to dar mėgstu rožę (irgi bazinė, apatinė nata), dar būtinai j. pipiro, dar privanojau visokių citrusų... Dar kažko... Fiksavau lotosu. Gal kiek trūksta vidurinių natų, (čia ateičiai).
Už seminarą mokėjau 300lt, brangoka aišku, dabar, kai žinau konkrečius ingredientus, jau galėsiu pasidaryti namie, ir didesnį kiekį.
Kuo toliau, tuo labiau jie man patinka 
Dieve, mano asmeninis nuostabusis kvapas, tokiu niekas daugiau nekvepia, o kur dar terapinės eterinių aliejų savybės... Kai pabaigsiu,- tobulinsiu savo formulę 
